„Kelias į žvaigždes 3“ išgarsėjusios G. Ramonaitės gyvenimą Italijoje aukštyn kojomis apvertė pasaulinė pandemija

Prieš 10-metį populiariame projekte „Kelias į žvaigždes 3“ išgarsėjusi Gintarė Ramonaitė šiuo metu gyvena Italijoje. Iki pandemijos ten moteris aktyviai atstovavo vienai žinomai pasaulinei įmonei, dirbo pardavimų agente. Be Gintarės nepraeidavo nei vienas svarbus įmonės renginys, daug laiko ji praleisdavo bendraudama su klientais, tačiau viskas netrukus sustojo. Italija – viena iš labiausiai dėl koronaviruso nukentėjusių šalių. Gintarė pasakoja, kad karantinas prailgo, žmonės aplink ją labai pasikeitė, o ore iki šiol tvyro baimės jausmas.

„Gintarė prieš 10 metų buvo Gintariuksė. Juokauju. Iš tiesų, buvau jauna, nepatyrusi, kaip ir dauguma 20-mečių. Reiškiau savo mintis garsiai, net negalvodama. Tačiau gyvenimas juda į priekį ir kiekviena patirtis, sustiktas žmogus tau kažką duoda. Pamažu keitiesi. Prieš 10 metų aš galvojau, kad žinau, ko noriu, šiandien – priešingai. Žinau tik tai, ko nenoriu“, – atvirauja kadaise savo drąsa garsėjusi moteris.

Gintare, jau kurį laiką gyvenimą kuriate Italijoje. Kai koronavirusas išplito pasaulyje, ši šalis tapo viena labiausiai nukentėjusių. Kaip pergyvenote šį etapą?

Koronavirusas, deja, dar nesibaigė. Ši pasaulinė krizė pakeitė visą mūsų gyvenimą, nežinau, kaip Lietuvoje, bet Italijoje padariniai jaučiami iki šiol, karantinas gan griežtas. Parduotuvėse nemažėja eilės, žmonės vieni nuo kitų laikosi atstumo, visi nešioja kaukes. Pagrindinis šių dienų pokytis – jau galima išeiti iš namų. Italijoje pradedama atidarinėti parduotuves, kavines, prekybos centrus... prieš porą dienų buvau restorane su draugais, atrodo, banalu, bet po dviejų mėnesių namuose tikrai geras jausmas. Dabar susitikimus ir laiką kartu branginu kur kas labiau.

Tie du su puse mėnesio slinko labai lėtai. Nebuvo lengva priprasti prie naujos rutinos. Žinoma, per žiniasklaidos kanalus skleidžiamas naujienų srautas atrodė be galo didžiulis, žinios nuolatos gąsdino. Asmeniškai stengiausi kuo mažiau panikuoti, investavau savo laiką į malonesnius užsiėmimus. Grojau gitara, skambinau pianinu, dainavau, skaičiau knygas. Koronaviruso metu net gimė naujas muzikinis kūrinys (šypteli).

Kaip jūsų aplinkos žmonės reagavo į sukrečiančius įvykius jų šalyje ir absoliučiai pasikeitusį gyvenimą?

Italiją kaustė baimė, visi laikėmės naujų taisyklių. Juk nebuvo kitos išeities, nes viską uždarė. Išeidavome iš namų tik maisto nusipirkti arba į vaistinę. Aplinkui visur patruliavo policija. Sakoma, „žmogus prisitaiko prie visko“, tačiau prarasti laisvę ir būti įkalintu tarp keturių sienų – rimtas išbandymas.

Italai garsėja kaip labai vieninga tauta. Būtent jie pasaulinės pandemijos akivaizdoje vienas kitą palaikė dainomis, šokiais. Teko prisidėti pačiai prie kokios nors kilnios iniciatyvos?

Iki karantino, tikrai nemaniau, jog italai vieningi. Sakyčiau, lietuviai – kur kas vieningesni. Buvo tikrai malonu stebėti, kaip gimtinėje visi vienas kitą sunkiu momentu palaikė. Dabar atvirai sakau,  koronavirusas, jei ir paliko kažką teigiamo – tai tą žmonių susivienijimą. Italai nuolatos į aplinką transliavo teigiamas emocijas – šokiais bei dainomis balkonuose, juokais internete. Aš taip pat prisijungiau. Dainuodavau iš namų  balkono. Ir pačiu baisiausiu metu visi kabinosi į geras emocijas.

Pandemijos pradžioje neturėjote minčių grįžti į Lietuvą?

Planavau į Lietuvą grįžti per Velykas, tačiau situacijai kasdieną blogėjant, vėliau – užsidarius sienoms, mano planai žlugo.

Svetur esančių lietuvių artimieji ėjo iš proto. Kas jus sunkiu metu palaikė Italijoje?

Iš Lietuvos sulaukiau tikrai daug susirūpinimo, ypač –  šeimos. Prisimenu, pirmomis dienomis telefonas netilo. Skambino giminės ir draugai, apie kuriuos jau šimtą metų nebuvau girdėjusi. Buvo malonu. Kilus pandemijai, visi tapo vieningi, atsinaujino ryšiai tarp seniai vienas su kitu nebendravusių žmonių.

Kaip šiuo metu atrodo jūsų diena?

Viskas absoliučiai pasikeitė. Prieš virusą dirbau pardavimų agente, teko daug važinėti, sutikti su klientais, dalyvauti renginiuose. Dabar visą laiką dirbu iš namų. Iš rankų nepaleidžiu telefono ir kompiuterio. Trūksta veiksmo.

Bet... į gyvenimą visada reikia žiūrėti pozityviai.  Kaip sako italai „la Vita e Bella“ („Gyvenimas yra gražus“)

Nenoriu skirstyti ir analizuoti kaip buvo ir kaip bus, manau reikia gyventi šia diena, žinoma, su svajonėmis ir planais, bet nenusivilti, jei kas nenutiko taip, kaip norėjai. Vadinasi, taip turėjo būti.

Galbūt per pastarąjį laiką įvyko pokyčių ir asmeniniame gyvenime? Juk jau ilgą laiką laimę kuriate svetur.

Didelių pokyčių mano asmeniniame gyvenime kol kas dar neįvyko. Manau, perėmiau italų mentalitetą. O daugiau...niekur neskubu.

Kol gyvenote Lietuvoje, dalyvavote viename žymiausių muzikinių projektų, šiandien dar bendraujate su jo dalyviais?

Prieš daugiau nei 10 metu teko dalyvauti „Kelyje į žvaigždes 3“, sunku net patikėti, kad tiek laiko praėjo.

Ši patirtis man padėjo užaugti ir daug ką suprasti gyvenime. Ir tikrai taip! Šiomis dienomis teko persimesti keliais sakiniais su buvusiais kolegomis, labai smagu, jog vieni su kitų dar pasiteiraujame, kaip sekasi. Visi subrendome, pasikeitėme.

Manau, išliko tik viena – visi dar degame noru dainuoti.