A. Veryga: įstaigoms, kurios neatnaujins veiklos, gali būti apribotas apmokėjimas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog įstaigoms, kurios delsia atnaujinti planines paslaugas, gali būti apribotas mokėjimas.

Ministerijos duomenimis, paslaugas atnaujinusios yra apie pusė Lietuvos gydymo įstaigų.

„Koronaviruso infekcijos plitimo metu, kuomet buvo paskelbtas karantinas ir įstaigoms teko atsisakyti planinių paslaugų, buvo garantuotas vienos dvyliktosios apmokėjimas. Ką matome šiandien, kad vis tiktai šita aplinkybė bent jau dalyje įstaigų nesukuria pakankamos motyvacijos atnaujinti veiklą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras.

Pasak jo, ministerija sulaukia daug skundų, kad neįmanoma užsirašyti pas gydytojus planinėms paslaugoms ir teigė, jog situacija kai kuriose įstaigose yra netoleruotina.

„Šiuo metu kaip tik diskutuojame ir su Valstybine ligonių kasa ir tariamės, koks mechanizmas galėtų būti pritaikytas, kad tam tikra prasme modifikuoti tą vadinamą vienos dvyliktosios taisyklę ir tam tikra prasme apriboti arba net iš dalies atsisakyti tokios apmokėjimo tvarkos toms įstaigoms, kurios iki nustatytos datos neatnaujins paslaugų“, – sakė A. Veryga.

Pasak jo, kol kas nėra griežtai apsispręsta dėl termino, tačiau šiuo metu svarstoma, kad tai galėtų būti birželio 8–oji.

„Kol kas tai nėra galutinis sutarimas. O šiaip nebuvo tokio termino duota. Kadangi visi laukia paslaugų, visi laukia, kada bus galima ką pradėti daryti, natūralus, matyt, ir mūsų, ir pacientų buvo lūkestis, kad įstaigos darbą atnaujins, bet ne visais atvejais, deja, tai įvyko“, – sakė ministras.

Ministerijos duomenimis, skirtingose įstaigose teikiamos labai skirtingos planinės paslaugos. Mažiausi pokyčiai buvo tarp šeimos gydytojų paslaugų apimčių: pasak ministro, tai siejama su tuo, kad šie specialistai teikė paslaugas nuotoliniu būdu.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog praėjus mėnesiui, kai švelninant karantino sąlygas Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris, apie 53 proc. poliklinikų ir apie 56 proc. ligoninių yra pateikusios paslaugų atnaujinimo planus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir pradėjusios veiklą bei priima pacientus.

Aktyviausios Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Tauragės apskritys – jos atnaujino pusę ir daugiau visų ambulatorinių, stacionarinių ir odontologijos paslaugų.

A. Verygos nuomone, įstaigos neskuba atsidaryti, nes taip yra paprasčiau, o finansinis saugumas jų nemotyvuoja. Kai kurios, pasak ministro, teigia, jog sunku išpildyti keliamus reikalavimus.

„Matyt, kiekvienu atveju yra bent jau įvardijamos skirtingos priežastys ir skirtinga argumentacija dėstoma ir vienais atvejais, matyt, tai yra galbūt baimė arba administracinių gebėjimų stygius ir, galų gale, trūksta motyvacijos, kadangi finansinis saugumas yra užtikrintas“, – kalbėjo ministras.

Jis teigia, kad praėjus mėnesiui nuo leidimo atnaujinti paslaugas, šie argumentai tampa panašesni į atsikalbinėjimą.

Karantino metu gydymo įstaigoms mokama viena dvyliktoji sutartinės su teritorinėmis ligonių kasomis sumos.

Jei bus suteikta daugiau paslaugų, bus apmokėta faktinė jų apimtis.