„Twitter“ paslėpė D. Trumpo įrašą, paaštrindamas ginčą

Socialinis tinklas „Twitter“ penktadienį „dėl smurto šlovinimo“ paslėpė vieną iš Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įrašų, šliūkštelėdamas alyvos į ugnį ginče su Jungtinių Valstijų prezidentu, tvirtinančiu, kad socialinių tinklų bendrovės cenzūruoja tokius konservatyvius balsus, kaip jo.

Žengdamas žingsnį, neabejotinai smarkiai supykdysiantį vieną įtakingiausių šios interneto platformos vartotojų, tviteris pranešė, kad prie D. Trumpo įrašas apie smurtinius protestus Mineapolyje, kuriuos išprovokavo incidentas, kai nuo baltųjų policininkų veiksmų mirė neginkluotas juodaodis, bus paslėptas po „viešojo intereso įspėjimu“.   

Vėlai vakare paskelbtame įraše D. Trumpas rašė: „Šie BANDITAI teršia George'o Floydo (Džordžo Floido) atminimą, ir aš neleisiu, kad tai vyktų. Ką tik kalbėjausi su gubernatoriumi Timu Walzu (Timu Volzu) ir pasakiau jam, kad Kariuomenė yra kartu su juo. Jei bus sunkumų, imsimės kontrolės, bet kai prasideda plėšikavimas, prasideda ir šaudymas. Ačiū!“

Praėjus kelioms valandoms tviteris paslėpė šią žinutę po pranešimu, kad įrašas, „atsižvelgiant į paskutinės jo eilutės istorinį kontekstą, jo sąsajas su smurtu ir pavojų, kad jis gali išprovokuoti panašius veiksmus, pažeidžia mūsų politiką dėl smurto šlovinimo“.

„Kaip įprasta tokių įspėjimų atvejais, bus apriboti veiksmai šio įrašo atžvilgiu. Žmonės galės pasidalinti įrašu su pastaba, tačiau negalės jo pažymėti patiktuku, į jį atsakyti ar juo pasidalinti“, – nurodė socialinis tinklas.    

Visgi vartotojai turi galimybę atsidaryti įrašą ir jį perskaityti.

D. Trumpas, tviteryje turintis daugiau kaip 80 mln. sekėjų, ketvirtadienį pasirašė įsaką, kuriuo siekiama atimti iš socialinių tinklų platformų, tokių kaip „Twitter“, teisę naudotis ribota teisine atsakomybe dėl jų skelbiamo turinio.

Vykdomuoju įsaku vyriausybinės reguliavimo institucijos raginamos įvertinti, ar internetinėms platformoms turėtų būti taikoma atsakomybės apsauga už turinį, kurį paskelbė jų milijonai vartotojų.

Šis žingsnis, kurį kritikai pasmerkė kaip teisiškai abejotiną politinio keršto aktą, buvo žengtas po to, kai antradienį tviteris pažymėjo kaip klaidinančias dvi D. Trumpo paskelbtas žinutes daug aistrų keliančiu balsavimo paštu klausimu.

Įgyvendinus šį įsaką iš esmės pasikeistų dešimtmečius galiojęs precedentas, ir interneto platformos būtų traktuojamos kaip „leidėjos“, potencialiai atsakingos už vartotojų sukurtą turinį.

D. Trumpas Baltųjų rūmų žurnalistams sakė, kad jis tokį sprendimą priėmė todėl, kad didžiosios technologijų bendrovės „turi neribotą galią cenzūruoti, apriboti, redaguoti, formuoti, slėpti, keisti bet kokią komunikacijos formą tarp privačių piliečių ar didelių visuomenės auditorijų“.

„Nebegalime leisti, kad tai toliau vyktų“, – sakė prezidentas.

„Prezidento kalbos policija“

Visgi kritikai sako, kad D. Trumpas neturi įgaliojimų reguliuoti privačius interneto operatorius ar keisti įstatymą, žinomą kaip 230-asis Skyrius, kuris, anot jo šalininkų, sudarė sąlygas klestėti tokioms interneto platformoms, kaip „Facebook“ ir „Twitter“.

Amerikos pilietinių teisių sąjunga (ACLU) D. Trumpo įsaką pavadino „atviru ir antikonstituciniu grasinimu nubausti socialinių tinklų bendroves, nepatinkančias prezidentui“. 

Organizacija tviteryje paskelbtoje žinutėje pridūrė: „Prezidentas neturi įgaliojimų keisti Kongreso teisės akto vykdomuoju įsaku, kuriuo primetamas ydingas 230-ojo Skyriaus aiškinimas.“  

Ericas Goldmanas (Erikas Goldmanas), vadovaujantis Santa Klaros universiteto Aukštųjų technologijų teisės institutui, sakė, kad šis prezidento įsakas „labiau susijęs su politiniu teatru, nei įstatymo keitimu“. 

Įsakas „teisiškai nepagrįstas – jis kertasi su daugiau kaip 900 teismo sprendimų“, sakė jis.

Baltieji rūmai siekia, kad būtų atsisakyta nuostatų, suteikiančių interneto bendrovėms neliečiamybę, ir jos būtų traktuojamos kaip „leidėjos“, veikiančios tam tikroje viešosios erdvės dalyje.

„Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ turi didžiulę, gal net beprecedentę galią formuoti viešųjų įvykių traktavimą; cenzūruoti, ištrinti ar slėpti informaciją; kontroliuoti, ką žmonės mato ar nemato“, – rašoma prezidento įsake.

D. Trumpo įsakas neuždraus interneto platformoms moderuoti turinio, tačiau jas gali užgriūti ieškinių banga, nes į teismą galės kreiptis bet kas, tvirtinantis, jog nukentėjo dėl internete paskelbto turinio.     

Kritikai sako, sako, kad šis prezidento žingsnis atspindi vyriausybės bandymus reguliuoti žodžio laisvę internete. 

„Socialiniai tinklai gali erzinti. Tačiau vykdomasis įsakas, paversiantis Federalinę ryšių komisiją prezidento kalbos policija, nėra sprendimas“, – sakė demokratė Jessica Rosenworcel (Džesika Rouzenvorsel) iš Federalinės ryšių komisijos – vienos iš agentūrų, kurioms pavesta stebėti, kaip bus įgyvendinamas prezidento įsakas.    

Kompiuterių ir ryšių pramonės asociacijos prezidentas Mattas Schruersas (Metas Šruersas) sakė, kad „kerštas privačiam sektoriui už faktų tikrinimo lyderystę yra dalykas, kurio galėtume tikėtis iš užsienio autokratijų, bet ne Jungtinių Valstijų“.  

Suintensyvėjęs faktų tikrinimas

Interneto bendrovės atmeta D. Trumpo kaltinimus šališkumu ir atkreipia dėmesį į didžiulį jo populiarumą socialiniuose tinkluose. Tačiau šis prezidento žingsnis, žengtas jam ruošiantis nelengvam mūšiui dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, atitinka jo naratyvą, esą liberaliosios jėgos bando cenzūruoti respublikonus.

Platesnio masto debatai apie socialinių tinklų bendrovių galią ir jų atsakomybę už klaidinamas ar žalingas žinutes vyksta jau seniai.

Interneto platformoms, tokioms kaip „Twitter“ ir „Facebook“, sunkiai sekasi pažaboti dezinformacijos platinimą ir tuo pat metu likti atviromis vartotojams.

Didžiulės nepatikrinto turinio apimtys paskatino rengti daugiau faktų tikrinimo operacijų. Vienoje iš tokių „Facebook“ vykdomų iniciatyvų dalyvauja ir naujienų agentūra AFP.

Ilgą laiką nereagavęs į raginimus reaguoti į D. Trumpo dažnai skelbiamus jokiais faktais nepagrįstus pareiškimus, antradienį tviteris galiausiai pažymėjo kaip nepagrįstas dvi jo žinutes. Jose prezidentas nepateikdamas jokių argumentų tvirtino, kad balsavimas paštu lapkritį vyksiančiuose rinkimuose sudarys sąlygas sukčiauti, ir dėl to rinkimai bus „suklastoti“.