Ūkio lėšas siūloma skirti ir nevalstybinėms mokykloms, bet yra sąlygų

Švietimo įstatyme siūloma numatyti galimybę ūkio lėšas skirti ir nevalstybinėms mokykloms, tačiau jos turėtų atitikti minimalius socialinės atsakomybės ir bendruomeniškumo standartus.

Jos taip pat turėtų skirti ne mažiau nei 80 procentų savo grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno ugdymo proceso organizavimui, mokytojų atlyginimams ir socialiai pažeidžiamų mokinių galimybėms mokytis tose mokyklose. Šios lėšos turėtų būti panaudotos per vienerius metus nuo metinių finansinių ataskaitų pateikimo.

Tokį pasiūlymą Seime svarstomoms Švietimo įstatymo pataisoms įregistravo Seimo nariai Aušra Papirtienė, Tomas Tomilinas, Liudas Jonaitis, Irena Šiaulienė ir Vanda Kravčionok.

Šios lėšos turėtų būti panaudotos per vienerius metus nuo metinių finansinių ataskaitų pateikimo.

Pagal jų siūlomą projektą, „detalią minimalios nevalstybinių mokyklų socialinės atsakomybės ir bendruomeniškumo tvarką nustatytų Vyriausybė“. Siūloma, kad finansavimas ūkio lėšoms būtų skiriamas iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms ir/ar savivaldybių mokykloms.

Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės A. Papirtienės, Lietuvoje seniai vyksta diskusijos dėl ūkio lėšų kompensavimo privačioms mokykloms.

„Dominuoja sutarimas, kad bendruomenės poreikius tenkinančios mokyklos, kurios beveik visą savo pelną skiria mokyklos reikmėms, turi gauti visišką valstybės ir savivaldybių finansavimą. Tai mokyklos, kurios vykdo misiją ir visiškai neturi reikšmės, ar jos priklauso valstybei, savivaldybei ar privatiems asmenims. Tačiau šioje diskusijoje taip pat seniai susiformavo dominuojanti nuomonė, kad mokyklos, uždirbančios milžiniškus pelnus iš tėvų įnašų ir mokančios labai kuklias algas savo mokytojams (beje, iš valstybės biudžeto), negalėtų pretenduoti į ūkio lėšų padengimą. Todėl siūlome įstatyme numatyti esminį pelno paskirstymo kriterijų, kuris atskirs mokyklas, atitinkančias minimalius socialinės atsakomybės ir bendruomeniškumo standartus“,- sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Papirtienė.

Ji pažymi, kad analogiškas kriterijus yra taikomas šiuo metu galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme, kuris riboja ir nukreipia socialinių įmonių pelno paskirstymą įmonės misijos vykdymui. Panašų principą dėl pelno nukreipimo siūloma taikyti ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame Socialinio verslo įstatymo projekte.

Švietimo įstatymo pataisos, kurias Seimui pateikė švietimo, sporto ir mokslo ministras, sulaukė pritarimo po pateikimo.

„Pats įstatymo pakeitimas jokio rezonanso pateikimo metu Seimo salėje nesulaukė, bet nerimą sukėlė į jį įregistruoti kai kurie pasiūlymai, kuriuos priėmus atsivertų plačios galimybės privačioms ugdymo įstaigoms pretenduoti ne tik į valstybės dotacijas ugdymui (tai jau yra dabar), bet ir į ūkio lėšas. O tvarką dėl to turėtų nustatyti Vyriausybė. Įstatyme jokių saugiklių nebūtų. Tad viskas būtų būsimos Vyriausybės valioje, ir dar neaišku, kokia ta valia būtų, kokios tvarkos būtų nustatytos. Tokiu atveju valstybės dotuojamomis ūkio lėšomis galėtų pasinaudoti ne tik mažosios savitą pedagoginę sistemą (Valdorfo, Montesori ir pan.) taikančios ir pelno nesiekiančios mokyklėlės, bet ir privačių mokyklų tinklai, kurie susikrauna nemenkus pelnus iš tėvų mokamų nemažų mokesčių. O tai būtų socialiai neteisinga“,– Eltai sakė A. Papirtienė.

Jos nuomone, teikiamas pasiūlymas situaciją sušvelnintų. „Reaguodami į susidariusią situaciją bei matydami pavojų, kad tokiems Seimo narių pasiūlymams gali būti pritarta,  parengėme pasiūlymą, kuris situaciją sušvelnintų. Pasiūlymu neatimama galimybė iš valstybės finansuoti nevalstybines mokyklas, bet į įstatymą įdedami saugikliai, kurie užtikrintų, jog finansavimas gali būti skiriamas tik socialiai atsakingoms, bendruomeniškumą puoselėjančioms ir ne į pelną, o į švietimo misijos vykdymą orientuotoms mokykloms“,-  sakė A. Papirtienė.

Kitą trečiadienį Švietimo įstatymo pataisas ketina svarstyti Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.