Po beveik dešimtmečio pertraukos išaugo alkoholio sukeltų mirčių skaičius

Gyventojų, sergančiųjų įvairiomis alkoholio vartojimo sukeltomis ligomis pernai nežymiai mažėjo, tačiau pirmąkart nuo 2011-ųjų išaugo alkoholio sukeltų mirčių skaičius, rodo penktadienį Statistikos departamento paskelbti Higienos instituto duomenys.

Bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė pernai buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. Iš viso 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys (2018-aisiais – 863).

Duomenys rodo, kad nuo 2011-ųjų nuosekliai mažėjęs mirusiųjų nuo alkoholio vartojimo skaičius pernai vėl ūgtelėjo: dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų pernai mirė 544 žmonės – 37, arba beveik 7 proc. daugiau, nei 2018-aisiais. 100 tūkst. gyventojų teko kiek daugiau nei 19 mirčių. Palyginus, 2018-aisiais šis rodiklis siekė 18,1.

Pasak Statistikos departamento, keturi iš dešimties mirusių sirgo kepenų liga, kiek daugiau nei ketvirtadaliui diagnozuotas atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu, maždaug kas aštuntam – širdies veiklos sutrikimai (alkoholinė kardiomiopatija).

Išankstiniais duomenimis, vyrų mirtingumas dėl alkoholio sukeltų ligų 3,5 karto viršijo moterų, didesnis mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų teko kaimiškose vietovėse, nei mieste – atitinkamai 23 ir 18.

Dažniausiai pernai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (611,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (161 atvejis) ir alkoholinė psichozė (beveik 94 atvejai).

Palyginti su 2018-aisiais, pernai sumažėjo ligų dėl alkoholio toksinio poveikio – 5 proc., o sergamumas alkoholine priklausomybe padidėjo 2 procentais.

Dažniausiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis sirgo 45-49 metų vyrai – šis rodiklis daugiau nei triskart viršijo moterų sergamumą šiomis ligomis.

Kaimiškose vietovėse daugiausia alkoholio sukeltomis ligomis sirgo 35–39 metų amenys, mieste – 45–49 metų gyventojai.