Jonavietė sunerimo dėl čiurlių: ,,Nenoriu gyventi name, kuriame užmūryti ir nukankinti paukščių jaunikliai"

Į portalą jonavoszinios.lt kreipėsi Žemaitės gatvės 14-ojo namo gyventoja, kuri nerimavo dėl to, kad netrukus prasidėsianti daugiabučio renovacija gali pasikėsinti į daugybės čiurlių gyvybes. Anot moters, paukščiai įsikūrę ir susiruošę perėti namo sienų ertmėse, tad atliekant renovacijos darbus, gali būti užmūryti ne tik lizdai, bet ir jaunikliai.  Jautrus klausimas perduotas tiek Aplinkos ministerijai, tiek daugiabučių namų administravimu užsiimančiai UAB ,,Jonavos paslaugos". Pastaroji ramina gyventojus - paukščiukai nebus užmūryti, tačiau gyventojai, norintys išsaugoti čiurlių perėjimo vietas, tuo susirūpinti turėtų dar rengiant investicinį planą.

Neslėpė apmaudo

,,Gyvenu Jonavoje jau apie dvidešimt metų. Mačiau kaip miestas kasmet puošiasi ir gražėja, darosi vis patogesnis gyventi. Prieš keletą metų prasidėjo daugiabučių namų renovacija. Grožėjausi namais, kurie iš pilkų sovietinių monstrų tapo spalvotais, patraukliais, miestą puošiančiais pastatais. Laukiau, kada bus renovuojamas ir mūsų namas.

Pagaliau atėjo diena, kai namo laiptinės skelbimų lentoje pasirodė skelbimas, kad namo renovavimo projektas nupirktas. Paskambinau namo bendrijos pirmininkei pasidomėti, kada bus pradėti renovacijos darbai ir tada išgirdau žinią, kuri sukėlė man siaubą.

Nesu gamtininkė ir nesu labai pastabus žmogus, tad niekada nesusimąsčiau, kur gyvena čiurliai, kurie visą vasarą skraido aplink namą. Pasirodo, kad jų lizdeliai yra daugiabučių namų ertmėse virš paskutiniojo aukšto langų. Renovacijos metu užtaisomos angos ir jie praranda perėjimo vietas, tačiau, jeigu renovacijos darbai turi prasidėti vasarą, kaip bus ir mūsų name, paukščiai jau bus sudėję kiaušinius arba išperėję jauniklius. Namas bus apstatytas pastoliais, užtiesiami tinklai, ertmės aklinai užtaisomos su jose esančiais paukščių jaunikliais arba perinčiais tėvais!!! Arba paukščiai blaškysis aplink, negalėdami patekti į lizdus, kur jų jaunikliai miršta badu!!!

Kas tai: laukinių paukščių genocidas, ar tiesiog abejingumas, kurio apstu mūsų visuomenėje? Pradėjus domėtis ir pradėjus ieškoti informacijos apie kitų miestų praktiką, paaiškėjo, kad tik keletas namų Kaune, dėka aktyvaus ir gamtą mylinčio gyventojo atlikto milžiniško darbo, sugebėjo ne tik nenužudyti paukščių, o netgi išsaugojo jų perėjimo vietas. Ir tam nereikėjo milžiniškų investicijų:

Lietuvoje, kaip ir visose Europos sąjungos šalyse, yra priimtas laukinės gyvūnijos įstatymas (LIETUVOS RESPUBLIKOS LAUKINĖS GYVŪNIJOS Į S T A T Y M A S 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-498). Kodėl jis neveikia mūsų šalyje? Kodėl, rengiant daugiabučių namų renovacijos projektus, apie tai nekalbama su gyventojais ir nėra siūlomi projekto variantai, išsaugantys arba bent jau nenaikinantys mūsų gyvosios gamtos? Juk tikrai galima rasti šios problemos sprendimo būdų. Apie tai kalba ir aplinkosaugininkai, prašydami išsaugoti čiurlių perėjimo vietas.

Ar Jonavos miesto gyventojams nerūpi miesto gamta ir jos išsaugojimas? Nenoriu tikėti, kad visi mūsų gražaus miesto gyventojai yra praradę bet kokį gailesčio ir sveiko proto jausmą, ir yra visiškai abejingi masiniam paukščių žudymui?

 Labai nerimauju dėl mūsų namo (Žemaitės gv. 14) renovacijos darbų, nes dabar, kaip suprantu, viskas priklausys nuo rangovo malonės ir atliekamų darbų intensyvumo, kadangi projektas jau yra patvirtintas.

Nenoriu gyventi name, kuriame buvo gyvi užmūryti ir nukankinti dešimtys laukinių paukščių bei jų jauniklių", - pasakojo jonavietė.

Problema - aktuali 

Susisiekus su Aplinkos ministerija, patvirtinta, kad problema - aktuali.

,,Čiurliai, į kregždes panašūs paukščiai, peri uolų plyšiuose, kuriuos Lietuvoje jiems dažniausiai atstoja daugiabučių namų ertmės virš paskutiniojo aukšto langų. Tačiau renovuojant namus tos ertmės uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis. Deja, dėl to sunaikinama daug čiurlių lizdaviečių.

Šie paukščiai Lietuvoje pagyvena trumpai – pasirodo gegužę, išperi jauniklius daugiabučių pastogėse ir jau rugpjūtį palieka mūsų kraštą. Renovacijos metu čiurlių jaunikliai tiesiog aklinai uždaromi, palaidojami namo viduje. Be to, po kiekvieno daugiabučio atnaujinimo prarandamos vietos, kur šie paukščiai gali perėti. Todėl prašoma iki rugpjūčio vidurio aklinai neužtaisyti į čiurlių perėjimo vietas vedančių angų, nes kitaip jie negalės pamaitinti jauniklių.

Europos Sąjungoje, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus, saugomos visos laukinių paukščių rūšys. Negalima tyčia naikinti nei jų, nei jų buveinių, bloginti gyvenimo sąlygų. Nors čiurliai ir nepriskiriami nykstančioms ar Lietuvoje saugomoms rūšims, jiems yra taikomos bendros ES apsaugos taisyklės. Lietuvoje tyčia žudyti paukščius draudžia ir Laukinės gyvūnijos įstatymas", - paaiškino ministerija.

Ragina pagalvoti apie darbų laiką

Ministerija atkreipia dėmesį, kad jeigu daugiabučių gyventojai pastebi, jog į namo ertmes nardo čiurliai, o statybininkai ketina šias ertmes uždengti, jie turėtų pristabdyti statybos rangovus. 

,,Vietas, kur peri čiurliai, nustatyti nesunku – užtenka bent pusvalandį ramiomis ankstyvo ryto ar pavakario valandomis stebėti daugiabučio pastogę.

Išsaugant čiurlius Aplinkos ministerija kviečia prisijungti ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus, kad kartu su gyventojais apsvarstytų galimybes įrengti lizdavietes šiems paukščiams", - teigia ministerija.

Galimybių yra

Kad daugiabučių gyventojai turi galimybę išsaugoti čiurlių perėjimo vietas tikina ir UAB ,,Jonavos paslaugos" daugiabučių namų administravimo skyriaus vedėjas Mindaugas Stanišauskas.

,,Galimybių, kaip apsaugoti čiurlių perėjimo vietas, tikrai yra. Tačiau apie tai reikėtų galvoti dar rengiant investicinį projektą. Dar vienas svarbus niuansas yra tas, kad už tai turėtų mokėti patys gyventojai.

Kalbant apie Žemaitės gatvės 14-ąjį namą, jis priklauso bendrijai. Gyventojai apie tai turėjo spręsti patys, balsavimo būdu. Kadangi dabar sutartis su renovacijos rangovais pasirašyta, kažką stipriai keisti jau kaip ir per vėlu, o ir kiek kalbėjau su bendrijos pirmininke, daugiabučio gyventojai nebuvo parodę noro savomis lėšomis sukurti saugią aplinką paukščiams", - aiškino M. Stanišauskas. 

Jonaviečiai iki šiol nesikreipė

Anot M. Stanišausko, iki šiol jonaviečiai į UAB ,,Jonavos paslaugas" dėl čiurlių apsaugojimo renovacijos metu nesikreipė nei karto. Nepaisant to, paukščių apsaugojimas - svarbus klausimas, į kurį nebus numota ranka.

,,Kalbant apie Žemaitės gatvės 14-ąjį namą, jo renovacija prasidės birželį. Darbai prasideda nuo pamatų, tad kol bus prieita prie sienų, ko gero, sulauksime ir rugpjūčio. Tuomet paukščiukai jau bus išskridę.

Tikrai niekas nemūrys jų sienose. Nei rangovai, nei mes patys neesame beširdžiai. Dėl to esame suinteresuoti, kad paukščiai nežūtų", - patikino M. Stanišauskas.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.