Karolina Liukaitytė-Čelkienė: „Mėgavausi sustojus darbams“

Reklama

Kol karantino metu šalies verslininkai suko galvas, kaip išsilaikyti, žinomas televizijos veidas Karolina Liukaitytė-Čelkienė (31 m.), į nuosavą grožio salono veiklą įsisukusi, pagaliau atsilošė. „Iš manęs menka verslininkė. Verčiausi per galvą, bet supratau, kad man dar labai stinga žinių, todėl užsidarius grožio paslaugų sektoriui apsidžiaugiau“, - atvirauja jauna moteris.

- Karolina, karantino metu turbūt kaip ir daugeliui grožio paslaugas teikiančių verslininkų teko strateguoti, kaip išlaikyti verslą.

- Imtis grožio salono verslo pastūmėjo vyras, kadangi pats tuo užsiima, tačiau man kompetencijų nepakanka visiškai. Ypač tą supratau dabar. Iš manęs prasta verslininkė. Nieko nespaudžiu, neskaičiuoju. Taip užsidirbti ir išlaikyti verslą labai sudėtinga. Imi pats dengti išlaidas, kad tik tęstųsi veikla. Be to, verslas reikalauja absoliučiai viso mano laiko - nuo ryto iki vakaro. Už tai karantino metu, kai užsidarėme, atsikvėpiau. Pagaliau atsirado galimybė skirti laiko šeimai. Taigi man atsitiko priešingai nei daugeliui verslininkų – atėjo ramybė. Žinoma, netrukus darbai vėl užsikurs. Kadangi ši veikla man maloni, nenoriu to mesti, ieškosiu kompetentingos pagalbos. Turint mažų vaikų nerealu spėti ir į būrelius juos nuvežti, ir verslą prižiūrėti, ir derinti darbą televizijoje.

- Na, o kaip bemaž du mėnesius namuose trunkantis pradinukų mokytojos vaidmuo? Nuotoliniu būdu padėti mokytis pirmokei - ramybė menka...

- Tai iš tiesų reikalauja daug kantrybės, pastangų, jėgų, net stiprios psichikos. Nurimti, nestresuoti, kad vaikas gali atsilikti moksluose, padėjo pokalbis su vaikų psichologe. Šiuo laikotarpiu neturėtume būti maksimalistai, nesitikėti, kad esame pajėgūs pakeisti pedagogus. Taigi kasdien iš mokyklos pasipilančių daugybės užduotėlių su dukra tikrai visų nedarome. Susikaupimas namuose, kur yra begalė dirgiklių, visiškai kitoks nei mokykloje. Namų aplinkoje vaikas atsipalaiduoja, žaidžia, todėl nuo to sunku atsiriboti. Lukrecijos mokslą tiesiog optimizavome, kad neprarastų skaitymo ir rašymo įgūdžių. Užuot nervinęsi dėl mokslo rezultatų, leidžiame sau ir vaikui atsipalaiduoti.

Už tai dukra, manau, turiningai leidžia laiką. Tai su mumis savaitę sodyboje, tai su tėčiu prie jūros. Dviračiai, grynas oras, gamta, kokybiškas laikas drauge. Turbūt pirmą kartą visi pamatėme, kaip atrodo pavasaris ir bunda gamta. Manau, šiuo aspektu daugeliui šeimų tai buvo karantino bonusas.

- Gal ir aistringai keliautojai kokia esate, sugriuvę „Magelano“ planai nebuvo tokie skausmingi?

- (Juokiasi) Ne. Pastaruoju metu visiškai neskyriau laiko kelionėms. Artimiausia išvyka turėjo būti su vasarą į Turkiją. Tikiuosi, ši kelionė ir įvyks.

O šiaip turime puikią progą atrasti Lietuvą, pamatyti tai, kas yra šalia. Prieš karantiną vos ne norma tapo savaitgalį praleisti kur nors Paryžiuje, nors galbūt nesame buvę Tytuvėnų vienuolyne. Sienų uždarymas, manau, gerai sudėliojo, kas yra kas. Taigi užsienio kelionių visiškai nepasigedau.

- Viename interviu pasidžiaugėte, kad santykiams su dabartiniu vyru nereikia pastangų ir darbo, kiek ankstesniems su dukros tėčiu. Karantino metu daugiau laiko praleidus drauge neatsirado trinčių?

- Ne tik per karantiną, bet per pastaruosius metus supratau, kad, deja, nėra tokių santykių, į kuriuos nereikia įdėti darbo. Santykiai tam tikra prasme darbas ir kompromisų paieškos. Ypač auginant vaikus nepavyksta išvengti trinties. Stebuklų nėra. Vis dėlto norint išlaikyti darnius santykius, svarbiausia dirbti su pačiu savimi, kurti komfortą sau, o ne užsiimti kitais. Jei pats būsi pervargęs, nelaimingas, tai neišvengiamai atsilieps ir antrai pusei. Taigi labiau atsigręžiau į save, ėmiau gilintis ir analizuoti savo nuotaiką, jausmus.

- Be abejonės, su santuoka priimame ir mylimojo aplinką. Dabartinis vyras iš pirmos santuokos turi du vaikus, jūs - iš buvusių santykių dukrelę. Paatviraukite, ar paprasta priimti vienam kito vaikus? Ar leidžiate vienas kitam perimti mamos ir tėčio vaidmenį, paauklėti?

Reklama

- Vaikams namuose taikome vienodas taisykles. Iš pradžių į vienas kito vaikų auklėjimą reaguodavome jautriau, dabar suprantame, kad politika vaikų nediferencijuoti pasiteisina. Vyro dukra mūsų namuose gyvena ne pusdienį, o savaitę ar ilgiau. Gyvendami trečius metus drauge spėjome apsitrinti. Be to, kadangi abi mūsų mergaitės yra pirmokės, turi bendrų interesų, tapo geromis draugėmis, viena kitą vadina sese.

O ir su vyro dukros mama palaikome gražius, draugiškus santykius. Susitinkame išgerti arbatos, pasikalbėti.

- Psichologai sako, kad ir kaip gražiai buvę mylimieji išsiskiria, tėvų skyrybos neabejotinai palieka skaudulį vaikų širdyse. Dėl to neretai santykiai bandomi žūtbūt išsaugoti tik dėl vaikų. Jūs, panašu, nepritariate gyvenimui tik dėl jų.

- Blogiausia, ką galima tokioje situacijoje vaikams padaryti - versti jaustis dėl to kaltiems. Esą dėl jų aukojaisi, tiek iškentėjai, kad tik jie augtų pilnoje šeimoje. O darniai su kuo nors kitu lipdydamas santykius gerai jausiesi ir nebaksnosi pirštu, kad nesusiklosčiusią asmeninę laimę padiktavo vaikai.

- Pereikime nuo šeimos santykių, prie jūsų. Buvusi balerina susižavėjo kiokušin karatė sportu - nemenkas atotrūkis. Sporto rūšis lavina turbūt ne tik kūną, bet ir tam tikras charakterio savybes. Kokias labiausiai?

- Abi veiklos ypač lavina valią. Karatė reikalauja didelės fizinės ištvermės, užsispyrimo, sistemingumo, ko man palikus baletą labiausiai trūksta. Kita vertus, įgūdžiai, kuriuos įgavau šokdama baletą, pravertė ir pasirinkus karatė: koordinacija, greita reakcija, lankstumas. Visa tai reikalinga tiek ten, tiek ten. Liūdna, nes šiuo metu sportą esu visai apleidusi. Atidarius grožio saloną nebeliko tam laiko. Dabar bandau darbus optimizuoti, kad nereikėtų visko dėlioti minučių tikslumu.

Reklama