LB: G. Nausėdos siūlymai BVP padidintų 0,7 proc., biudžeto deficitą – 1,1 proc.

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir skirti vienkartines išmokos vaikams šių metų antrąjį pusmetį gyventojų pajamas padidintų 478 mln. eurų, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistai.

Jų skaičiavimais, šios priemonės akumuliuotą realųjį privatųjį vartojimą 2020–2021 metais padidintų apie 1,6 proc., o realųjį bendrąjį vidaus produktą (BVP) – apie 0,7 proc., o 2020 metų biudžeto deficitą – 1,1 proc. BVP, pranešė LB.

G. Nausėda siūlo 5 punktais mažinti GPM ir 50 eurų – iki 400 eurų padidinti NPD. Nuo 20 proc. iki 15 proc. GPM siūloma mažinti laikinai – iki metų pabaigos ir taikyti jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – pirmąjį šių metų ketvirtį tai būtų 3724 eurai (iki mokesčių).  

LB ekonomistai pažymi, kad mažinant GPM tarifą darbo pajamoms, alga „į rankas“ padidėtų  veiklose, kuriose vidutinis darbo užmokestis yra didesnis ir kurios yra mažiau paveiktos pandemijos – pavyzdžiui, informacijos ir ryšių bei finansų sektoriuose.

„Galima tikėtis, kad bendro pobūdžio GPM sumažinimas (kuris veiks ir daugiau uždirbančius) ekonomiką skatins mažiau efektyviai nei priemonės, labiau orientuotos į mažesnes pajamas gaunančių ir nuo COVID-19 nukentėjusių gyventojų pajamų rėmimą. Šiuo požiūriu, pavyzdžiui, reikšmingesnis NPD formulės parametrų keitimas būtų santykinai efektyvesnis“, – teigiama LB pranešime.

Skaičiuojama, kad biudžeto praradimai dėl GPM mažinimo ir NPD didinimo siektų 406 mln. eurų, arba 1 proc. BVP. Be to, ši priemonė būtų lengvai įgyvendinama viešojo administravimo požiūriu.

G. Nausėda taip pat siūlo, kad vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų bei vaikams su negalia  liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – 120 eurų išmoka. Tam prireiks apie 72 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Anot LB ekonomistų, didesni vaiko pinigai padidintų šeimų pajamas ir turėtų paskatinti ir vartojimą, tačiau tai būtų vienkartinis efektas. Nustatyti aiškūs paramos gavimo kriterijai lemia, kad ją būtų lengva administruoti ir paskirstyti, tam nesukuriant naujų didelių administracinių sąnaudų.

Tačiau, LB ekonomistų vertinimu, šeimą pasiekę pinigai nebūtinai bus panaudoti vaiko gerovės didinimui, ypač kalbant apie socialinės rizikos šeimas. Be to, papildomi vaiko pinigai gali dar labiau sumažinti kai kurių tėvų motyvaciją grįžti į darbo rinką, taip nebūtų sprendžiamos ilgalaikės skurdo rizikos mažinimo problemos.

Dauguma politikų remia papildomus vaiko pinigus, nors kai kurie kritikai teigia, kad jie nebūtinai sugrįš į ekonomiką per vartojimą, be to, papildomus pinigus gaus ir dideles pajamas turintys žmonės, kuriems tokio poreikio nėra.

GPM tarifo mažinimo oponentai mato riziką, kad dabar jį sumažinus politikams gali neužtekti valios nuo kitų metų tarifą atstatyti į dabartinį lygį.

Valdantieji „valstiečiai“ taip pat pabrėžia, kad dėl GPM mažinimo daugiau išloštų dideles pajamas gaunantys gyventojai, todėl socialiai teisingesnis būtų spartesnis NPD kėlimas.