ES siūlo steigti 750 mlrd. eurų atsigavimo fondą

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pasiūlė įsteigti 750 mlrd. eurų atsigavimo fondą, kuris turėtų padėti vėl užkurti koronaviruso pandemijos paralyžiuotą Europos ekonomiką.

Dėl koronaviruso pandemijos ES ekonomiką jau dabar apėmusi visų laikų giliausia recesija, o U. von der Leyen išdėstytas planas siūlo pagalbą labiausiai nukentėjusioms bloko šalims.

Jeigu būtų priimtas, šis paramos paketas būtų didžiausias per ES istoriją. Tuo pačiu gali būti įvesti Europos masto mokesčiai plastikui, išmetamiems anglies junginiams ir didžiosios technologijų įmonėms, ir tai smarkiai sustiprintų Briuselio pajėgumus.

Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) socialiniame tinkle „Twitter“ sveikino šią iniciatyvą kaip „Europos proveržį“, padėsiantį įveikti „beprecedentę krizę“.

Jeigu būtų priimtas, šis paramos paketas būtų didžiausias per ES istoriją.

Koronaviruso pandemija Europoje pareikalavo daugiau kaip 173 tūkst. gyvybių ir paralyžiavo žemyno ekonomiką. Kol kas verslas tik lėtai atsidaro, o sugriežtinta sienų kirtimo tvarka vis dar slopina keliones ir verslą.

Naujasis planas buvo paskelbtas sulaukus didelio spaudimo iš Italijos ir Ispanijos – pirmųjų nuo protrūkio smarkiai nukentėjusių Europos valstybių, kurios yra per daug prislėgtos skolų, kad galėtų savarankiškai atkurti savo ekonomikas.

Jeigu Bendrijos narės priimtų dabartinę susitarimo versiją, Italija per ateinančius metus gautų 81,8 mlrd. eurų tiesioginės pagalbos, o Ispanijai tektų 77,3 mlrd. eurų.

ES iš viso suteiktų 405 mlrd. eurų subsidijų. Iš jų 28,8 mlrd. eurų tektų Vokietijai, o 38,7 mlrd. eurų – Prancūzijai.

Be to, šalims būtų suteikta paskolų: Italijai – 90 mlrd., o Ispanijai – 31 mlrd. eurų.

Atskiroms ES narėms siūlomos išmokos ir paskolos sudarytų daugiau kaip 650 mlrd. eurų, o dar 100 mlrd. eurų galėtų būti skirta bendroms ES vadovaujamoms pagalbos programoms, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnai.

Keliomis dienomis anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritarė siūlymui, kad Europos Komisija galėtų pasiskolinti rinkose 500 mlrd. eurų savo planui finansuoti.

A. Merkel, įtakingiausia iš ES lyderių, taip pat sakė, kad pagalba galėtų būtų teikiama kaip išmokos, o ne paskolos. Tai buvo dar vienas itin svarbus Berlyno pozicijos pasikeitimas.

Dabar Komisija turi išnagrinėti pasiūlymą, pateiktą vadinamojo „taupiojo ketverto“ – šiaurinių Bendrijos narių, tradiciškai pasisakančių lėšų pumpavimui į smarkiai įsiskolinusių pietinių bloko šalių biudžetus.

Jos taip pat reikalavo, kad pagalba būtų teikiama tik paskolų pavidalu, ir kaltino Europos Sąjungos pietines šalis, esą jos per daug išlaidauja ir renkasi didinti savo įsiskolinimus, užuot pradėjusios vykdyti taupymo reformas.