https://kauno.diena.lt/sites/default/files/styles/940x000/public/Vilniausdiena/Vartotoju%20zona/b.banyte/money-1508454_960_720.jpg?itok=1KbNajux
Asociatyvi nuotr. – Pixabay nuotr.

Keliui Vilnius–Utena skirta 31,4 mln. eurų ES paramos

by

Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai skirta 31,374 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Už šias lėšas bus atnaujinamas  kelio ruožas nuo 16 iki 21,5 kilometro.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, iki šiol šio kelio rekonstravimui ES finansavimas nebuvo skirtas, darbai buvo atliekami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

„Šiam objektui visai nebuvo skirta europinių lėšų, objektas yra Europos Sąjungos pagrindinių arterinių kelių tinkle, todėl kai atsirado galimybė skirti ES lėšas, Kelių direkcija dalį lėšų paprašė skirti ir Utenos keliui“, – BNS sakė V. Andrejevas.

Pasak jo, gavus europinių lėšų, atsilaisvinusios Kelių programos lėšos bus skirtos žvyrkelių asfaltavimui.

„Žvyrkelių asfaltavimui lėšų trūko, europinių lėšų žvyrkelių asfaltavimui naudoti negalima, todėl mes ketiname tam panaudoti dalį iš Utenos kelio rekonstrukcijos atsilaisvinusių lėšų“, – aiškino V. Andrejevas.

Kelio dangą šiame ruože atnaujina Suomijos statybos grupės YIT infrastruktūros projektų bendrovės „YIT Infra“ Lietuvos ir Estijos padaliniai, su kuriais 2018-ųjų gruodį pasirašyta 19,935 mln. eurų vertės sutartis, tuo metu pagal pernai balandį pasirašytą 19,77 mln. eurų vertės sutartį „Panevėžio keliai“ šiame ruože suprojektavo ir stato du viadukus.

Žvyrkelių asfaltavimui lėšų trūko, europinių lėšų žvyrkelių asfaltavimui naudoti negalima, todėl mes ketiname tam panaudoti dalį iš Utenos kelio rekonstrukcijos atsilaisvinusių lėšų.

Pasak V. Andrejevo, „YIT Infra“ darbus turėtų baigti jau šį mėnesį, tuo metu „Panevėžio keliai“ – liepos mėnesį.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius įsakymą dėl ES finansavimo keliui Vilnius–Utena pasirašė praėjusį penktadienį.

Pasak V. Andrejevo, maždaug 15 mln. eurų ES lėšų turėtų būti skirta ir ties Kaunu esančio Giraitės transporto mazgo, kur susikerta „Via Baltica“ greitkelis ir pagrindinė šalies magistralė Vilnius-Klaipėda, rekonstrukcijai. Čia atsilaisvinusios Kelių programos lėšos taip pat bus nukreiptos žvyrkeliams asfaltuoti.

1985 metais pastatyto Vilniaus-Utenos kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.

Anksčiau viešosios ir privačios partnerystės būdu visą kelią sutvarkyti ketinusi Lelių direkcija šios idėjos atsisakė ir projektą finansuoja  iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

Kelių direkcija prognozuoja, kad visas kelio atnaujinimas galėtų būti užbaigtas iki 2030 metų