https://www.jonavoszinios.lt/file/2020/05/25/a_5_4.jpg

Nepanaudotos kasmetinės atostogos po 2020 metų liepos 1 dienos

Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai gali būti taikomi valstybės tarnautojams, kaip papildomas valstybės tarnybos srityje susiklostančių santykių reguliatorius, kai atskirais atvejais nepakanka VTĮ normų. Įstatymų leidėjas numatė, kad valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas nustato ne tik VTĮ, bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK). Valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja VTĮ 42 straipsnis, o kasmetinių atostogų suteikimo, apmokėjimo už jas tvarką, kasmetinių atostogų perkėlimą ir pratęsimą, kompensavimą už nepanaudotas atostogas bei kitus klausimus  –  DK 126 – 130 straipsniai.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Pateikiame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų panaudojimo nustatytų apribojimų, kuri, manytume, padės Jums sprendžiant nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo klausimus. Taip pat klausimus, susijusius su dokumentų pateikimu/nepateikimu dėl aplinkybių, pagrindžiančių, kad valstybės tarnautojas faktiškai negalėjo pasinaudoti savo kasmetinėmis atostogomis bei darbdavio priimto sprendimo, kad konkrečiam tarnautojui nebūtų taikomi Įstatyme ir DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatyti trejų metų ribojimai išnaudoti sukauptas atostogas, šių ribojimų termino pratęsimo bei priimto sprendimo įforminimo:

„Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad darbuotojai, iki Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl trejų metų termino susitarė socialiniai partneriai derėdamiesi dėl DK nuostatų, taip pat į tai, kad buvo treji metai (nuo 2017 m. liepos 1 d.), tam, kad būtų išnaudotos už ankstesnį laikotarpį nepanaudotas atostogas. Taip pat paminėtina, kad DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Kasmetinių atostogų tikslas – atkurti darbuotojo darbingumą, todėl įstatymas nustato abiejų šalių pareigą (darbuotojo – pasinaudoti, o darbdavio – suteikti) kasmetines atostogas bent vieną kartą per darbo metus. Todėl paprastai tokių atvejų, kai darbuotojas turi sukauptų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, neturėtų būti.

Paminėtina, kad po 2020 m. liepos 1 d. bus prarandamos ne tik atostogų dienos, bet ir kompensacija už atostogų dienas, viršijančias trejų metų laikotarpį. Taigi darbuotojas turi teisę išnaudoti visas sukauptas kasmetines atostogas ar gauti už jas kompensaciją iki 2020 m. liepos 1 d. Po to darbuotojas galės pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis ar gauti už jas kompensaciją vadovaujantis DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

Vadovaudamiesi aukščiau išdėstytomis nuostatomis VDI Darbo teisės skyriaus specialistai teikia konsultaciją, jog pagal DK 128 straipsnio 2 dalį, už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, taigi darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) už pirmuosius darbo metus užtikrinama tais kalendoriniais metais, kada jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pvz., darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmuosius darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023 sausio 1 d. Tačiau, jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pvz., 2019-10-01, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėnesį, todėl teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmus darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 sausio 1 d.

Už antrus ir vėlesnius darbo metus teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus. Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už 2020-2021 darbo metus būtų prarandama po 2020 kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 sausio 1 d.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęsiamas. Pažymime, jog DK bei kiti norminiai darbo teisės aktai nenumato, kokie turi būti pateikiami dokumentai, kad pagrįstų faktą, jog darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. VDI specialistų nuomone, kiekviena situacija yra individuali ir kiekvienu konkrečiu atveju dėl dokumentų pagrįstumo bei tinkamumo galėtų spręsti darbdavys. Pvz., kai darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl darbdavio veiksmų, galėtų būti pateikiami darbdavio įsakymai dėl atsisakymo suteikti kasmetinės atostogas ar pan. Paminėtina, kad darbdaviui nėra nustatytos pareigos raštu įforminti sprendimą, jog konkrečiam darbuotojui netaikomi DK 127 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti apribojimai, tačiau toks sprendimas galėtų būti įforminamas raštu.

Informuojame, kad konsultacijas bei aktualią informaciją dėl DK galite rasti internetiniame puslapyje www.vdi.lt skiltyje „DUK“.“

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad daug aktualios informacijos dėl VTĮ ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų taikymo pateikiama Valstybės tarnybos departamento internetiniame puslapyje http://vtd.lrv.lt/ skiltyje Klausimai-atsakymai (DUK).

Valstybės tarnybos departamento inf. ir nuotrauka