https://kauno.diena.lt/sites/default/files/styles/940x000/public/Vilniausdiena/Vartotoju%20zona/V.Oskominiene%40diena.lt/435701_0.jpg?itok=ERvCdcya
Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas nagrinės rudenį – V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas nagrinės rudenį

by

Dėl Lietuvoje paskelbto karantino Lietuvos apeliacinis teismas į rudenį nukėlė Sausio 13-osios įvykių bylos nagrinėjimą.

Dvidešimt posėdžių šioje byloje yra numatyti nuo rugsėjo 15 iki gruodžio 15 dienos, pirmadienį pranešė teismas.

„Lietuvos apeliaciniame teisme sušvelninto karantino metu žodiniai posėdžiai vyksta tik vienoje salėje – didžiausioje, kurioje laikantis saugaus atstumo gali tilpti iki 20-ies asmenų. Sausio 13-osios įvykių byla yra labai didelė, joje gausu proceso dalyvių: šimtai nukentėjusiųjų, daugiau kaip 100 advokatų, bylos nagrinėjimą stebi visuomenės, žiniasklaidos atstovai. Teismas privalo užtikrinti teisingą, sklandų ir viešą bylos nagrinėjimą. Sutalpinti tiek daug žmonių ir bylą nagrinėti sausakimšoje salėje būtų labai neatsakinga“, – pranešime teigia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

Pirmasis teismo posėdis buvo numatytas kovo 26 dieną, iki birželio mėnesio buvo suplanuoti aštuoni teismo posėdžiai.

Pasak teismo, atsižvelgiant į situaciją šalyje ir rekomendacijas bei numatant tai, kad rudenį dar gali būti ribojami atstumai tarp žmonių, jau dabar ieškoma tinkamo dydžio salė šiai rezonansinei bylai nagrinėti.

Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Byloje gautas 61 apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos nuosprendį ginčija nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.