http://alkas.lt/wp-content/uploads/2019/09/irina-rozova-alkas-lt.jpg
Irina Rozova | Alkas.lt nuotr.

Seimo nariai prašo išslaptinti medžiagą apie Rusijos įtaką I. Rozovai ir jos bendražygiams

Gegužės 25 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Virgilijus Alekna ir Dovilė Šakalienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Dainių Gaižauską siūlydami NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl medžiagos apie Rusijos įtaką Irinai Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo.

2019 m. rugsėjo 26 d. Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris iki 2020 m. balandžio 29 d. atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.

„Tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu, nes leidžia parodyti, kaip Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, talkininkais pasirinkdami Lietuvos rusakalbiams atstovaujančių partijų lyderius, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, dėl NSGK pirmininko D. Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės I. Rozovos konstitucinės atsakomybės. „Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti visą vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

„Sunku patikėti, kad po M. Basčio istorijos gali vėl būti trukdoma pareikalauti konstitucinės atsakomybės iš asmens, kuriam Valstybės saugumo departamentas dėl analogiškų priežasčių rekomendavo neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija – ir visgi taip nutiko, politinės valios pritrūko netgi įsteigti apkaltos komisiją. Tad belieka kraštutinės priemonės – prašome NSGK pirmininko komiteto vardu kreiptis į VSD ir prašyti išslaptinti informaciją, kiek tai įmanoma padaryti nesukeliant grėsmės žvalgybos veiklai ir šaltiniams“, – sakė Dovilė Šakalienė, NSGK narė socialdemokratė.

Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui; apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei; taip pat apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams.

„Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms“, – rašoma Seimo narių rašte adresuotam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui D. Gaižauskui.