Dėl pandemijos neįvyko renginys: priimti kuponą ar reikalauti grąžinti pinigus?

Kaip ir dauguma kitų ES šalių, Lietuva tiesia pagalbos ranką renginių organizatoriams. Dėl žemyne siautėjančios pandemijos tekus atšaukti praktiškai visus pavasariui suplanuotus masinio susibūrimo renginius, reguliuotojai sprendžia, kaip suderinti bilietus įsigijusių vartotojų teises su renginių sektoriaus ekonominiu gyvybingumu. Tikimasi, jog didesnė dalis vartotojų, užuot reikalavę grąžinti pinigus, sutiks iš organizatorių priimti kuponus. Europos vartotojų centras Lietuvoje (EVC) taip pat paaiškina, ką daryti, jei turite įsigiję bilietą į renginį, turėjusį vykti kitoje ES šalyje.

Lietuva apsisprendė

Kaip numato Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas, dėl nustatymo draudimo neįvykus renginiui, organizatorius per 30 dienų nuo draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą.

Jeigu vartotojui ši data nėra tinkama, paslaugų teikėjas vartotojui gali pasiūlyti kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma. Šiuo kuponu vartotojas gali apmokėti bilietų į būsimus to paties organizatoriaus renginius kainą arba jos dalį. Nepasinaudojus kuponu per vienerius metus, vartotojas turi teisę per 14 dienų nuo kupono galiojimo pabaigos susigrąžinti kupono vertę pinigais.

Vartotojai, turintys neatsakytų klausimų dėl kitoje ES šalyje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Norvegijoje turėjusio vykti renginio arba negalintys susisiekti su bilietus kitoje ES šalyje pardavusiu subjektu, visuomet gali kreiptis į EVC Lietuvoje specialistus.

Šios įstatymo nuostatos turėtų įvesti daugiau aiškumo vartotojams, kurie jautėsi atsidūrę nežinioje dėl pinigų, sumokėtų už Lietuvoje turėjusius įvykti renginius. Tačiau yra ir kita nežinioje atsidūrusi vartotojų grupė – tai žmonės, įsigiję bilietus į kitose ES šalyse turėjusius vykti, bet dėl karantino neįvykusius kultūros, sporto ir kitus renginius.

Vartotojų teisių gynėjai pažymi, jog Lietuvoje priimto įstatymo architektūra yra artima daugelyje ES šalių veikiančiam teisiniam reguliavimui. „Vartotojų teisės Europos Sąjungoje yra šventos ir neliečiamos, todėl pinigų susigrąžinimo galimybė išlieka nepaisant to, kurioje ES šalyje veikia bilietus pardavęs paslaugų teikėjas“, – teigia Europos vartotojų centro Lietuvoje vadovė Raimonda Balnienė: „Šiandien skirtumas tik toks, kad siaučiant pandemijai vartotojai yra skatinami solidarizuotis su nedėkingoje padėtyje atsidūrusiais renginių organizatoriais“.

Pažymėtina, jog vartotojai, turintys neatsakytų klausimų dėl kitoje ES šalyje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Norvegijoje turėjusio vykti renginio arba negalintys susisiekti su bilietus kitoje ES šalyje pardavusiu subjektu, visuomet gali kreiptis į EVC Lietuvoje specialistus.

Skirtingas reguliavimas Europoje

Nors Europos Komisija yra pateikusi rekomendacijas dėl kuponų politikos, tai nereiškia, jog visose ES šalyse nuostatos dėl pinigų susigrąžinimo ir kuponų alternatyvos yra vienodos. Pavyzdžiui, Austrijoje galiojantis reguliavimas, kuriuo siekiama derinti vartotojų ir renginių organizatorių interesus, galimus susitarimus tarp vartotojo ir organizatoriaus diferencijuoja pagal bilieto kainą.

Jeigu bilietas kainavo daugiau nei 70 eurų (bet ne daugiau nei 250 eurų), vartotojui organizatorius gali suteikti ne didesnės nei 70 eurų vertės kuponą, o likusią bilieto kainos dalį privalo kompensuoti grąžindamas pinigus. Pavyzdžiui, jei bilietas kainavo 130 eurų, vartotojas gautų 70 eurų vertės kuponą bei 60 eurų grynaisiais.

Nyderlanduose galioja panaši tvarka kaip ir Lietuvoje. Valstybinė programa „Išsaugok bilietą, pasidžiauk vėliau” (angl. Save your ticket, enjoy later) numato, jog renginio organizatorius gali vartotojui pasiūlyti atvykti į tą patį renginį, suorganizuotą po karantino draudimo atšaukimo, tačiau ne vėliau nei po 13 mėn. nuo pirminės planuotos renginio datos.

Jei pasiūlyta data vartotojui netinka, organizatorius vartotojui gali suteikti identiškos vertės kuponą, kuriuo per artimiausius 12 mėn. būtų galima apmokėti bilietų į kitus to paties organizatoriaus renginius kainą arba jos dalį. Visgi „Išsaugok bilietą, pasidžiauk vėliau” programa vartotojui taip pat numato galimybę atmesti alternatyvius atsiskaitymo mechanizmus ir iš karto reikalauti už bilietą į neįvykusį renginį sumokėtų pinigų grąžinimo.

Padės neišvykusiems į renginius ES šalyse

Dar kitose ES šalyse reguliuotojai neskuba įvesti programų, kuriomis būtų sukuriamos papildomos apsaugos priemonės renginių organizatoriams. Tokiose šalyse kol kas galioja ankstesnė tvarka, pagal kurią vartotojai turi teisę kreiptis dėl pinigų grąžinimo be jokių išlygų ar atidėjimų.

Tačiau, kaip pastebi ekspertai, tokiomis aplinkybėmis vartotojai ne visuomet gaus, ko norėję: kuo daugiau pretenzijų dėl pinigų grąžinimo vienu metu užgriūna ant pajamų badą šiuo metu išgyvenančių renginių organizatorių pečių, tuo didesnė yra ir bankroto rizika. Organizatoriui bankrutuojant, vartotojų galimybės susigrąžinti už bilietus sumokėtus pinigus žymiai sumažėja.

„ES šalys priėmė skirtingus sprendimus siekdamos sutaikyti vartotojų ir renginių verslo interesus”,– situaciją reziumuoja EVC Lietuvoje vadovė: „Europos vartotojų centrų užduotis yra dalintis bei kaupti informaciją apie skirtingose šalyse priimtus teisės aktus, idant tarpusavyje bendradarbiaudami galėtume padėti vartotojams, kurie planavo vykti į renginius kitose ES valstybėse, o šiandien yra atsidūrę nežinioje dėl sumokėtų pinigų“.