Profesorius apie „nulinio“ paciento identifikacijos tyrimą: jis neduos jokios naudos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas teigia, kad „nulinio“ paciento identifikacijos tyrimas neduos naudos. Pasak profesoriaus – jokio skirtumo, kas buvo pirmieji (pirmasis) infekciją į Lietuvą įvežę asmenys.

„Kaip rašoma žiniasklaidoje, Lietuvos mokslininkai pateikė 78 paraiškas dėl valstybei svarbių sprendimų COVID-19 padariniams mažinti. Noriu tikėti, kad jie nebus kaip šie žemiau mano aptarti. COVID-19 paplitimo Lietuvoje populiacinis tyrimas naudojant PGR tyrimo iš nosiaryklės metodą. Apie tai, kad PGR metodas netinka COVID-19 populiaciniam tyrimui ir kad jis neduos jokių rezultatų rašiau tik pasirodžius žiniasklaidoje žinutei apie tokio tyrimo planus. Tyrimas atliktas. Ką jis davė? Nieko“, – atvirauja profesorius.

Laikas prarastas, infekcija plinta, bet užtat žinome, kad du mėnesius sandėlyje gulintys testai yra geri. Su kuo ir sveikinu.

S. Čaplinskas sako, kad į Lietuvą pristatytų serologinių testų tinkamumas buvo vertinamas netrumpą laiką. „SARS-CoV-2 greitųjų antikūnų testų validacija įvertinant jų tinkamumą ankstyvos COVID-19 ligos diagnostikai Lietuvoje. Jau rašiau apie tai, kad du mėnesius buvo draudžiama naudoti jau nupirktus ir pristatytus į Lietuvą serologinius testus, atseit abejojant jų kokybe ir nesuprantant kam jie gali būti naudojami. Žmonės negalėjo išsitirti ir sužinoti, ar jie jau susidūrė su COVID-19, o sprendimų priėmėjai turėti daugiau argumentų dėl karantino priemonių švelninimo. Po ilgų debatų, pasiruošimų ir leidimų atlikti tyrimą, Lietuvos mokslininkai atliko mokslinį tyrimą ir nustatė, kad danų gamintojai nemeluoja, o Lietuvos tiekėjai neapgavo – Danijoje pagaminti testai yra geri ir juos galima naudoti taip, kaip rašoma gamintojo instrukcijoje. Laikas prarastas, infekcija plinta, bet užtat žinome, kad du mėnesius sandėlyje gulintys testai yra geri. Su kuo ir sveikinu“, – teigia S. Čaplinskas.

 Pirmas diagnozuotas dar nereiškia, kad jis (ji) buvo pirmas atvykęs su infekcija ir kad nuo jo (jos) infekcija plačiai išplito.

„COVID-19 „nulinio“ paciento Lietuvoje, nuo kurio išplito infekcija šalyje, identifikacijos tyrimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovės žiniasklaidai pristatytas planuojamas tyrimas ne tik neduos jokios naudos, bet netgi gali būti žalingas. Neduos naudos, nes jokio skirtumo, kas buvo pirmieji (pirmasis) infekciją į Lietuvą įvežę asmenys. Pirmas diagnozuotas dar nereiškia, kad jis (ji) buvo pirmas atvykęs su infekcija ir kad nuo jo (jos) infekcija plačiai išplito. Tai rodo kad ir Prancūzijos pvz.: kai COVID-19 infekcija buvo retrospektyviai nustatyta dar gruodžio 27 d. nuo pneumonijos Paryžiaus šiaurinio priemiesčio ligoninėje gydyto paciento tepinėlyje. O tai reiškia, kad į Europą naujasis koronavirusas atkeliavo mėnesiu anksčiau, nei buvo manoma“, – mintis dėsto profesorius.

Pasak S. Čaplinsko „nulinio“ paciento paieškos ir diskusijos apie jį, tik dar labiau apsunkins kovą su COVID-19. „Daug svarbiau kuo greičiau diagnozuoti infekuotą asmenį ir sudaryti palankias sąlygas išsitirti su juo kontaktavusiems žmonėms, kol jie, patys to nežinodami, nespėjo užkrėsti kitų žmonių, kad pavyktų sustabdyti tolimesnį infekcijos plitimą. Kodėl toks tyrimas gali būti žalingas? Kaip pabrėžė „Lancet“ vyriausias redaktorius Richardas Hortonas, diskusijos apie „nulinį“ pacientą, tuo labiau jo paieškos, tik didins stigmatizaciją ir dar labiau apsunkins kovą su naujuoju koronavirusu. Daugelį metų buvo manoma, kad AIDS protrūkį JAV lėmė daug lytinių partnerių turėjęs „nulinis“ pacientas stiuartas Gaetanas Dugasas. Nesusipratimą lėmė tai, kad jo kraujo mėginys laboratorijoje buvo pažymėtas „0“, kas laboratorijos registracijos žurnale reiškė, kad šis pacientas yra ne iš Kalifornijos“, – apie tyrimus pasakoja S. Čaplinskas.