„Spragtuko“ statytojams – virtualūs mokymai ir medžiagos iš užsienio

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrybiniai darbuotojai jau prieš metus ėmė mokytis virtualiai, nes statydami spektaklius naudojo mūsų šalyje dar neįprastas medžiagas ir technologijas. Ne veltui apdovanojimas „Metų iššūkis“ atiteko baleto „Spragtukas“ kūrybinei komandai bei buvo įteiktas baleto meno vadovei ir pastatymų organizatorei Jelenai Lebedevai. „Pagauk bangą“ – tai KVMT inicijuoti teatro apdovanojimai, kasmet rengiami pasitinkant Tarptautinę teatro dieną.

P. Čaikovskio „Spragtuko“ premjera, kurią Klaipėdoje sukūrė garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas, 2019-ųjų pabaigoje buvo pristatyta Vilniaus ir Klaipėdos miestų arenose. K. Simonovas, dirbantis su Sankt-Peterburgo Marijos teatru, „Spragtuką“ yra statęs garsiausiuose Rusijos ir Europos teatruose. Choreografo reiklumas „Spragtuko“ pastatymui baleto trupės meistriškumo lygį kilstelėjo į naujas aukštumas. Pasak baleto kritikės S. Baranskajos, „buvo įdomu, ar atlaikys klaipėdiečiai tokios istorijos svorį, ar įgyvendins choreografo mestus iššūkius, ar pateisins žiūrovų lūkesčius”. Džiugu, kad choreografo lūkesčius pavyko pateisinti.

Unikali,  didinga ir netikėta

Rengiantis premjerai, pasitempti buvo priversti ne vien šokėjai. Šiam pastatymui sukurtos įspūdingos, arenų erdves atitinkančios dekoracijos, sukurtos net 35 įspūdingos kaukės ir daugiau nei 100 scenos kostiumų.

Maskvietės scenografės ir kostiumų dailininkės Jekaterinos Zlajos kartu su kolega Aleksandru Barmenkovu kurti „Spragtuko“ kostiumai buvo unikalūs ir atspindėjo netikėtą tradicinės pasakos interpretaciją. Pirmame veiksme Klarą ir Spragtuką supo veikėjai didelėmis galvos kaukėmis. Joms sukurti prireikė lengvų, šokėjų judesių nevaržančių medžiagų, kurių nebuvo Lietuvoje: teko gabentis jų iš užsienio.

„Norint išmokti su jomis dirbti, mūsų specialistams teko mokytis virtualiai. Dabar tai visiems įprasta, bet mes tai darėme  dar rudenį. Naujovės mus pasiekė greičiau“, – juokiasi KVMT baleto meno vadovė Jelena Lebedeva.

Teatro meistrams reikėjo dailininkės butaforės Grasielos Kriaučiūnaitės pagalbos. Visos kaukės buvo pagamintos rankomis, nenaudojant technikos, tačiau remiantis naujausiomis butaforijos gamybos technologijomis.

Dekoracijos „ skraido ir juda“ muzikos ritmu

Specialių permatomų medžiagų su architektūros printu prireikė ir kuriant didžiulę namo sienos imitaciją, jau nekalbant apie Kalėdų eglės ir Spragtuko kareivių armijos gamybą.

O kaip padaryti, kad namo siena scenoje išdygtų muzikos ritmu, kad didžiuliai 3,5 m aukščio pripučiami kareiviai stotų iš tamsos priešais žiūrovų akis? Tokių sistemų Lietuvoje dar nebūta: teko kai ką užsakyti Maskvoje, kai ką – Vakarų Europoje. Antrame „Spragtuko“ veiksme Klara pateko į 1990-ųjų epochos diskoteką, pilną ryškiaspalvių švytinčių drabužių, besisukančių šviestuvų ir kitų anuometinių linksmybių atributų. Specialiai „Spragtukui“ buvo atgabentas didžiulis 4 m skersmens veidrodinis besisukantis rutulys, tapęs „amžinosios diskotekos“ simboliu.

Siuvo Klaipėdoje ir Vilniuje

Vien KVMT siuvėjos nebūtų spėjusios parengti daugybės „Spragtuko“ kostiumų, nes tuo pačiu metu teatre buvo ruošiamasi ir Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjerai. Meistrų, galinčių padėti, teko gerai paieškoti, nes, norint siūti rūbus baleto šokėjams, reikia būti ne tik siuvimo profesionalu, bet ir išmanyti baleto specifiką.

Premjeros kostiumus Vilniuje ir Klaipėdoje siuvo aštuoni siuvėjai, kuriems talkino du sukirpėjai. Taip pat pasitelkti meistrai, siuvę batus ir aksesuarus. Milžiniškam spektakliui buvo sudėtinga rasti daugybę metrų įvairiausių medžiagų, o ypač – leopardo ir tigro kailio imitacijų, kurių reikėjo ypatingiems šokėjų švarkams.

Spektaklio brėžiniams skaityti KVMT Pastatymui tarnybai teko išmokti naudotis nauja, specifine kompiuterine programa. Iššūkiu tapo ir tai, kad premjeros buvo rodomos didžiulėse arenose, kuriose nuolat vyksta renginiai. Tad scenos pasiruošimui tebūdavo kelios dienos: per tiek laiko reikėjo atvežti ir sumontuoti scenografijos dekoracijas, pakabinti, užprogramuoti ir suderinti šviesas, vaizdo projekcijas ir garso įrangą. Siekiant geriausio rezultato, daugybė neįtikėtinos galios įrangos „Spragtukui“ buvo išnuomota ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Teatro specialistams talkino šviesų dailininkas Jevgenijus Vinogradovas iš Rusijos ir vaizdo projekcijų kūrėjas Linartas Urniežis.

„Man patinka burti komandą ir kartu su ja siekti didelių tikslų. 2019 m. turėjome naujų, įdomių pastatymų. Stengiamės, kad mūsų baletas užaugtų iki mažos europietiškos trupės, turinčios savo „veidą“, o taip pat žiūrovų pripažinimą ir tarptautinę perspektyvą. ”Spragtuko“ pastatymas buvo didžiulis iššūkis visam teatrui, visiems kolektyvams: baletui, orkestrui, pastatymo tarnybai, administracijai, rinkodaros tarnybai, bet mes sugebėjome per labai trumpą ir įtemptą laikotarpį įgyvendinti sunkiausią pastatymą. Mes esame puiki komanda“, – sako J. Lebedeva.