Du mėnesius gyvename karantino sąlygomis: ką apie tai mano klaipėdiečiai?

Reklama

Jau du mėnesius gyvename karantino sąlygomis. Jis vis tęsiamas, bet švelninamas.

Ką apie tai mano klaipėdiečiai?

Aloyzas KUZMARSKIS, verslininkas

Reikia tik pasidžiaugti, kad gyvename šalyje, kurioje yra ir drausmė, ir tvarka. Kai iškilo toks pavojus, vargu ar mes turime alternatyvą karantinui. Džiugu, kad lietuviai elgiasi gana drausmingai.

Klaipėda yra karščiausias taškas Lietuvoje, nes čia uostas. Iš pradžių kas dieną joje buvo priimama apie 1 000 ro-ro laivų keleivių. Nors kalbų buvo visokių, bet reikia pasidžiaugti tuo, ką sugebėjo padaryti Klaipėdos universitetinė ligoninė. Manau, kad svarbiausia buvo suvaldyti situaciją. Tai ir buvo padaryta.

Mes ištvėrėme tą laikotarpį, manau, dar dvi tris savaites reikia būti gana budriems. Be abejo, turime įvertinti tai, kad amžinai karantinas tęstis negali. Šiandien jis švelninamas, jeigu tik situacija blogės, bus griežtinamas.

Dalia GUN, vadybininkė

Reklama

Iš pradžių buvo šokas, visi tiek išsigandome, kad turbūt būtume ir kokius nors akvalangus ant galvos užsimovę, ne tik kaukes. Kyla klausimas, ar visos dėl karantino taikomos priemonės yra efektyvios.

Man atrodo, kad jos yra per griežtos, gal buvo galima švelniau visa tai padaryti, o rezultatas būtų buvęs toks pat. Dabar galvoju, kad galbūt gyvenime daugiau nieko panašaus neišbandysiu.

Karantino švelninimas man kelia džiaugsmą. Mano tėvai yra rizikos grupėje, mes su jais nesusitikome visą tą karantino laikotarpį, bet juk nieko tokio ir neatsitiko. Tie du mėnesiai gyvenime tikrai nėra labai daug.

Mūsų įmonės vidiniams procesams suaktyvinti tas karantinas išėjo į naudą. Visų pirma visi sprendimai buvo daug greičiau priimami, nebuvo laiko įvairiems išvedžiojimams, visi buvo labai susikoncentravę.

Man labai aktualus ugdymo procesas, nes turiu vaikų. Karantino pradžioje buvo juntama, kad švietimo situacija yra krizinė. Tai iš karto pasijuto po dviejų su puse savaičių. Vaikų mokymosi rezultatai labai krito, nes sprendimai buvo priimti iš bėdos ir greitai.

Reklama

Bet kai mes šeimoje patys ėmėmės disciplinos, vaikams buvo sudaryti aiškūs tvarkaraščiai, dabar vėl viskas grįžta į tas pačias vėžes, kurios buvo prieš karantiną. Bet vaikai nenori eiti į mokyklą.

Užsienyje nuotoliniai mokymai yra normali praktika, o mes jo infrastruktūros neturime, ir tai reikia pripažinti.

Eugenija ODEBRECHT, verslininkė

Reklama

Gyvenome „La Belle Époque“ ir staiga bam – turime šita nesamone. Labai liudna žiureti i Amerika, Italija, Ispanija. Mane labiausiai liudina valdžios požiuris. Manau, ji saugo ne tiek žmones, kiek savo neigaluma. Pasirodo, mes nesame pasiruoše jokiam pavojui, ne tik šitam.

Visas tas pandemijos itempimas yra savo kailio saugojimas, ir nieko daugiau. Daugybe politiku naudojasi šita patogia susikurta liudna pramoga. Karantina tes tiek, kiek gales, nesvarbu, kad jis švelninamas.

Iš pradžiu mes nežinojome, kaip elgtis, visi buvome ivaryti i kampa grasinant. Uždare mus be jokios žiaurios priežasties. Manau, reikejo palikti patiems žmonems apsispresti. Musu žmones kitokie nei Švedijoje. Mes nepasitikime nei vienas kitu, nei valdžia. Mums reikia bizūno.

Žmones per šita krize paaugo, paprotingejo, tapo baikštesni. Niekas iki tol man nebuvo taip išryškines sociumo trukumo kaip šitas karantinas. Važiuojant ir matant tušcias gatves, ir dar taip ilgai, toks liudesys apimdavo ir taip graudu buvo. Tada supratau, kad sociumo atemimas man yra didžiule beda ir nelaime.

Neužtenka telefonu pakalbeti. Su savo šeimos moterimis bandeme vyno taure išgerti, virtualiai pabendrauti, bet tai ne tas.

Reklama

Visą straipsnį skaitykite savaitraštyje "Savaitės ekspresas", kurį galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos, arba įsigyti prekybos centruose visą savaitę - nuo penktadienio iki ketvirtadienio.

Tai, kad žinomas parašiutų sporto instruktorius Robertas Rezgevičius jau treti metai nebeužsiima šia širdžiai miela veikla, vis dar stebina daugelį. Visgi tam yra svari priežastis.

Dar garsiau aiktelėti seniai matytus pažįstamus priverčia žinia, kad Robertas kartu su šeima šalia Klaipėdos kuria ūkį, augina avis, šparagus, pats aria žemę ir iš šiaudų stato svajonių namą... Kaip jam sekasi, išsamiau skaitykite naujame „Savaitės ekspreso“ numeryje.

Sporto mėgėjams rekomenduojame išskirtinį Čikagoje gyvenančio mūsų tautiečio Aurimo Matulevičiaus pasakojimą apie susitikimus su legendinėmis žvaigždėmis, tarp jų ir su Kobe Brajantu, NBA žvaigžde Lebronu Džeimsu.Aurimas jau du dešimtmečius už Atlanto yra tikras savo gimtosios šalies ambasadorius, į krepšinio treniruotes ir varžybas suburiantis tūkstančius Čikagoje gyvenančių lietuvių.

Pasiilgusiems kelionių siūlome pasigrožėti įspūdingais Baikalo vaizdais. Žiemą pamatyti užšalusį, skaisčiai mėlyna spalva spindintį ir įspūdingais varvekliais apaugusį Baikalą yra didžiausia fotografų svajonė.

Keliautoja, fotografė Daiva Mikuckaitė šią svajonę išpildė kovo mėnesį. Tada, kai visas pasaulis sustojo ir užsidarė nuo koronaviruso pandemijos, moteris su keliomis bendramintėmis iš Lietuvos vienos pačios mėgavosi Baikalo stebuklais. Kokie jie, sužinosite „Savaitės eksprese“.

Reklama

Bus kur akis paganyti ir priede „Kultūros uostas“. Galėsite ne tik pasigrožėti unikaliomis klaipėdietės fotomenininkės Gretos Miro (Mironovičienės) nuotraukomis, bet ir sužinosite, kas yra holistinė fotografija.

Priede „Kultūros uostas“ tradiciškai rasite senųjų Klaipėdos kapinių istorijas ir naują žurnalistės Gražinos Juodytės „Akvarelių“ pasakojimą.

Tęsiame žvalgytuves Herkaus Manto gatvės 2 - ajame name, kuriame daug kas keitėsi per daugiau kaip 80 metų, kai jis 1938 m. buvo pastatytas.Nesibaigiančių namo istorijos permainų rezultatas buvo ir miesto laikraščio „Vakarų ekspresas“ redakcijos susitvėrimas, 1990 - aisiais rugsėjo 15 d. buvo išleistas pirmasis „Vakarų ekspreso“ numeris.

Kai kuriuos kūrimosi momentus apžvelgėme ankstesnėse „Akvarelėse“, o šį sykį - kadaise „Vakarų ekspreso“ reportere dirbusios Palmiros Martinkienės neišblėsę įspūdžiai apie redakcijos „katilą“ po šio tvirtai suręsto pastato stogu.

Laikraščio gamybos momentais pasidalins ir iki šiol dienraščio redakcijoje dirbantis techninio centro vadovas Darius Butkus.Savaitraštyje rasite ir daugiau aktualių temų.

Ir dar daug įdomių istorijų, pasakojimų rasite naujame „Savaitės ekspreso“ numeryje. O kartu su juo gausite ir specialų priedą „TV publika“ su TV programa visai savaitei.

Naujojo „Savaitės ekspreso“ ieškokite visose spaudos platinimo vietose.