Astmos suvaldymui svarbus ne tik gydymas, bet ir gyvenimo būdas

Daugumą lėtinių ligų galima suvaldyti ir išvengti gyvenimo kokybės pablogėjimo, tačiau tą galima padaryti tik laikantis paskirto šiuolaikinio gydymo. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų alergologas Kęstutis Černiauskas sako, kad net asmeniui pritaikytam gydymui neigiamos įtakos dažnai turi klaidingi pačių ligonių įsitikinimai ar netinkami įpročiai.

Anot jo, gydytojai turėtų nuolat paaiškinti ligoniams apie šiuolaikinį gydymą ir tinkamą gyvenimo būdą, kad ligą pavyktų visiškai suvaldyti.

Astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kurią gydyti yra būtina. Didžioji dalis astma sergančių ligonių gali ligą valdyti įkvepiamaisiais vaistais, tačiau yra dalis tokių, kurių astma yra nevaldoma net skiriant 4–5 pakopos gydymą.

Alergologas ir klinikinės imunologijos specialistas K. Černiauskas pasakoja, kad ligoniui padėti kartais nepavyksta ne dėl vaistų veiksmingumo, bet dėl kitų ligos eigai ir valdymui įtakos turinčių priežasčių. Gydytojai pirmiausia turi išsiaiškinti, dėl kokių gretutinių ligų ir aplinkos veiksnių paskirtas astmos gydymas gali būti neveiksmingas. Jeigu tokių priežasčių nėra, o ligonis vaistus vartoja nuosekliai ir moka juos tinkamai įkvėpti, gydytojai gali nustatyti sunkią astmą.

Tokiu atveju, anot alergologo, pagrindiniai uždaviniai yra pritaikyti individualizuotą sunkios astmos gydymą ir nuolat mokyti ligonį, kaip valdyti ligos eigą, aiškinti apie šiuolaikinius įrankius, padedančius tai padaryti.

Klaidingi įsitikinimai apie gydymą trukdo pasiekti veiksmingų rezultatų

Sunkiai astmai gydyti dažniausiai skiriami įkvepiamieji ir sisteminiai vaistai (gliukokortikoidai).

„Įkvepiamieji vaistai skiriami visiems astma sergantiems ligoniams, tačiau jie yra ir sunkios astmos gydymo pagrindas. Šie vaistai slopina uždegimą, palengvina požymius, pagerina plaučių veikimą. O sistemiškai veikiantys hormoniniai vaistai skiriami tik itin sunkia astma sergantiems asmenims arba tiems, kurie nesilaiko įprastinio gydymo režimo, nevartoja inhaliacinių vaistų ar patiria ligos paūmėjimus“, – aiškina gydytojas.

Alergologo teigimu, ligoniai kartais nesilaiko skirto gydymo dėl nepageidaujamų reiškinių baimės.

„Ilgalaikis peroralinių hormoninių vaistų vartojimas iš tikrųjų turi šalutinį poveikį, tokį kaip nutukimas, padidėjusi infekcijų rizika ar katarakta. Tačiau jei ligonis dėl nepageidaujamų reiškinių rizikos nesilaiko paskirto gydymo režimo, jam gresia ligos paūmėjimas, dėl kurio gydymas hormoniniais vaistais gali būti nebeišvengiamas“, – tvirtina K. Černiauskas.

Gydytojas primena, kad kelerius pastaruosius metus kai kuriems sunkia astma sergantiems ligoniams yra skiriamas papildomas gydymas biologiniais vaistais.

„Šiuolaikinis astmos gydymas yra tikrai pažengęs, ypač jį pakeitė biologinė terapija. Tai yra ilgalaikio poveikio gydymas, kuris leidžia veiksmingai sumažinti astmos požymius, paūmėjimų skaičių, įprastinių vaistų nuo astmos dozes ir skubios pagalbos vaistų poreikį. Sunkią astmą turintys ligoniai po biologinių vaistų injekcijos iš tikrųjų pastebi, kad gyvenimo kokybė pagerėja, o požymiai lengviau valdomi“, – pasakoja alergologas.

K. Černiauskas priduria, kad kartais geriau pasijutę ligoniai nori nutraukti gydymą ir nebevartoti vaistų. Jis pabrėžia, kad astma yra lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti neįmanoma, todėl koreguoti paskirto gydymo savo nuožiūra patiems ligoniams negalima. O tinkamai vartojant vaistus galima veiksmingai suvaldyti ligos požymius ir išlaikyti gerą savijautą.

Sėkmingam ligos valdymui – svarbūs gyvenimo būdo įpročiai

Alergologo K. Černiausko tvirtinimu, ligos eiga priklauso nuo ligonio drausmės laikantis paskirto gydymo režimo ir sugebėjimo tinkamai naudoti inhaliatorių. Tačiau tiek pat svarbūs yra ir kiti jo įpročiai, tinkamas gyvenimo būdas, o ypač mankšta bei subalansuota mityba.

„Paskyrus gydymo režimą, už gydytojo kabineto ribų yra daugybė situacijų, kai jis tiesiogiai padėti ligoniui nebegali. Dėl to labai svarbu nepatingėti paklausinėti ligonio apie jo įpročius, patarti, ką reikėtų keisti, kad liga taptų lengvesnė, ir motyvuoti žmogų“, – sako K. Černiauskas.

Pavyzdžiui, dažna gretutinė sunkios astmos būklė yra nutukimas, o tokiems ligoniams gydymo poveikis gali sumažėti. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad sunkia astma sergantys asmenys gali atsidurti „užburtame rate“, iš kurio ištrūkti būna sudėtinga.

„Dažnai sergantys astma apriboja savo fizinį krūvį, nes bijo, kad tai gali sukelti ligos paūmėjimą. Bet visai nesportuojant pradeda augti svoris, o dėl to gali pablogėti ligos eiga. Bet jei astma pasidaro sunkesnė, ligoniui sportuoti darosi dar sunkiau. Dėl šios priežasties būtina dėti visas pastangas, kad žmogus išvengtų tokios situacijos“, – įspėja klinikinės imunologijos specialistas.

Gydytojo teigimu, sergantys astma žmonės turėtų valgyti kuo daugiau vaisių bei daržovių, atsisakyti saldumynų, nepersivalgyti. Mažinti kūno svorį reikėtų ir palaikant fizinį aktyvumą, reguliariai mankštinantis. Tiesa, astma sergantys asmenys svorių kilnojimą sporto klube verčiau turėtų keisti į tokį sportą, kuris lavina ištvermę – plaukimą, važiavimą dviračiu ar mankštą gryname ore.

„Taip pat, nors tai atrodo akivaizdu, reikia mesti rūkyti. Ligoniams reikėtų paaiškinti, kad rūkymas apsunkina astmos valdymą, kadangi daro neigiamą įtaką vaistų poveikiui ir uždegimo vietai. Todėl gydytojams svarbu užtikrinti, kad ligonis ne tik laikytųsi gydymo režimo, bet keistų ir savo gyvenimo būdą. O tuomet astmą valdyti yra lengviau ir tikrai įmanoma“, – įsitikinęs gydytojas K. Černiauskas. Jis ragina nedvejoti ir kreiptis į savo gydytoją, kuris padės pakeisti gydymo ar gyvenimo būdo režimą, jei astmos požymiai atrodo sunkiai valdomi.

Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

„Astma gali būti nutildyta“ – tai šviečiamoji iniciatyva, skirta sunkia astma sergantiems ligoniams ir jų artimiesiems. Ja siekiama informuoti apie sunkios astmos požymių valdymą ir ligoniams prieinamą gydymą. Iniciatyva vykdoma bendradarbiaujant su gydytojais pulmonologais, alergologais ir sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.

„GlaxoSmithKline“ (GSK) – viena pirmaujančių pasaulyje farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovių, siekianti gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir dirbanti tam, kad žmonės jaustųsi geriau, gyventų ilgiau ir nuveiktų daugiau.