Gražinos skiltis

Reklama

Savo mintimis "Vakarų ekspreso" skaitytojai su Gražina gali dalintis rašydami laiškus el. p. adresu grazina@ve.lt arba fb paskyroje.

Ar ne per daug tų švenčių?

Užvakar skiltis gavo tokio turinio p. Valentino laiškelį: ".Jau greitai bus dvidešimt metų, kai du sūnūs ir duktė gyvena ir dirba toli nuo Lietuvos. Mudu su žmona su krūva anūkėlių beaplanko tiktai Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Kai visas "taboras" išvažinėja kurie kur, mudu su pačia susiveržiame diržus ir pradedame ruoštis kitoms Kalėdoms. Taupome dovanėlėms. Per metus, paskirstydami ne tokias jau ir dideles mudviejų pajamas, pavyksta supirkti jas. Labai džiaugiamės, kai mūsų šventėms suvažiavusio "taboro" nariai beveik visada būna patenkinti jomis. Taigi, dabar su žmona ir svarstome, - ar ne per daug Lietuvoje tų švenčių? Valentino dienos proga bent jau širdutę mano pati pačiausioji įteikia. Aš atsilyginu kovo 8-osios proga. Tarp Valentindienio ir moterdienio dar "įkrenta" Vasario 16-oji. Tai jau sena tradicija mūsų šeimoje ją švęsti. Einame į beveik visas iškilmes pagal kišenę, leisdami sau užsukti ir į kokią kavinę kavos su pyragiukais išgerti. Užgavėnės bene pigiausiai atsieina, - prisikepam blynų - ir laimingi. Kovo 11-oji irgi "nebrangi": dvi lietuviškos trispalvės dar nuo Atgimimo laikų, jei geras oras, tai ir sueigas aplankom. Kelios savaitės prabėga - Velykos stoja. O paskui - Joninės, Žolinės, dar artimųjų gimtadienių krūvos. Ir vėl - Kalėdos. Kažkaip nelabai įsivaizduoju, kaip dirbantys žmonės spėja visas šventes švęsti. Mudu jau keleri metai - pensininkai. Lyg ir atostogaujantys. Ale sukamės kaip kokios voverės rate, - po prakaitu, - su humoro gaidele laiškelį užbaigė p. Valentinas. O jeigu į visų jo įvardintų ir neįvardintų švenčių seką dar įterptume pačius įvairiausius atlaidus "ant Lietuvos", tai turbūt galėtume be sąžinės graužimo dainuoti "Kad vis taip būt, kad vis taip būt, kad visos dienos šventos būt"...

"Šlipsų" paskirtis

Taigi, šiandien - Valentino diena. Sveikiname laiškelį skilčiai parašiusį p. Valentiną, o kartu ir visus Valentinus ir Valentinas. Poryt mojuosime trispalvėmis vėliavėlėmis, antradienį kepsim blynus. Ir jau visai netrukus - Velykos. Noriu priminti vieną man labai patikusį, bet dar neišbandytą kiaušinių marginimo būdą. Tuo tikslu labai tikslingai turėtumėm lankyti skudurynus ir ieškoti... vyriškų kaklaraiščių. Ne bet kokių, - gryno šilko. Ir - kuo daugiau ornamentuotų. Kaip teigė šį kiaušinių marginimo būdą išbandžiusios ponios, jie labai puikūs kiaušinių dažikliai. "Šlipsus" reikia sukarpyti gabaliukais, į juos sukišti kiaušinius ir stipriai stipriai aprišti siūlais - kad kaklaraiščio medžiaga priglustų prie kiaušinio. Po to dar kiaušinį įsukti į baltus skudurėlius ir vėl apraizgyti siūlais. O tuomet suvystytus dėti į puodą su šaltu vandeniu, į kurį reikia įpilti trečdalį stiklinės acto ir - ant kaistuvo. Virti reikia 10-15 minučių. Sako, kad toks marginimo būdas rezultatais tiesiog pribloškia. Šiemet Velykos balandžio 12 d. Po skudurynus pavaikščioti gal atrasiu laiko. Ir jeigu aptiksiu šilkinių kaklaraiščių, būtinai pirksiu išbandyti, kas išeitų...

Pagarba virėjams

Aną diena vienoje kavinutėje labai patiko dienos sriuba. Barmenės paprašiau, kad perduotų virėjoms padėką. O paskui pagalvojau, - o kodėl tos virėjos, išvirusios gardžią sriubą, iškepusios kotletus "kaip pas mamą", turi likti anonimais? Galėtų išeiti kelioms minutėms iš virtuvės ir pasirodyti pietų valgytojams. Tokių tradicijų pasaulyje esama. Kadangi daug keliaujame, turbūt jau plojome kulinarams, konditeriams ir virėjams. Tiesa - prašmatniose užeigose. Bet kodėl savo dėkingumo negalėtume pareikšti ir tiems, kurie su meile ir išmanymu mums ruošia paprasčiausius kompleksinius pietus?