Juodkrantės Raganų kalno takais kviečia pasivaikščioti ir internete

Šį savaitgalį, vasario 14–16 d., Raganų kalnas, unikalus Juodkrantės medinių skulptūrų parkas po atviru dangumi, kvies kurorto bendruomenę ir svečius į šventinę ekskursijų programą „Švytinčių sakmių kalnas“, o internautai nuo šiol bet kuriuo patogiu metu gali apžiūrėti tautodailininkų bei menininkų sukurtą ekspoziciją interaktyviame žemėlapyje internete.

Interneto svetainėje www.raganukalnas.lt galima susipažinti su Raganų kalno, esančio UNESCO saugomoje Kuršių nerijos teritorijoje, istorija bei medinių skulptūrų ekspozicija. Čia publikuojamos ne tik skulptūrų nuotraukos, bet ir archyvinė informacija, išsamūs duomenys apie skulptūros autorius lietuvių bei anglų kalbomis. Publikuota medžiaga, įgarsinta profesionalių aktorių. Šitaip, tiki projekto sumanytojai, galima pasiekti platesnę auditoriją, kuri iki šiol pasigedo Raganų kalne šiuolaikiškų interaktyvių sprendimų.

Anot įstaigos „Neringos muziejai“ direktoriaus pavaduotojos dr. Indrės Žigeu, projektą, kuriuo patikėjo ir finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba bei Neringos savivaldybė, ketinama tęsti. Viena iš krypčių – adaptuoti svetainę specialiųjų poreikių turintiems vartotojams, pavyzdžiui, su regos bei klausos negale.

„Kurdami svetainę, turėjome daug padirbėti su istorine bei etnografine informacija, o dabar galėsime daugiau dėmesio skirti interviu su skulptūrų kūrėjais, svetainės funkcijų tobulinimui ir naujų diegimui. Bei, žinoma, išversime visą medžiagą ne tik į anglų, bet ir į vokiečių kalbą“, – sakė projektui vadovaujanti dr. I. Žigeu.

41-ąjį sezoną pasitinkantis Raganų kalnas – vienas iš gausiausiai lankomų turistinių objektų Klaipėdos apskrityje. Jį prižiūrinčių „Neringos muziejų“ direktorė dr. Lina Motuzienė teigė neretai sulaukianti klausimų apie Raganų kalne stovinčių skulptūrų būklę, o kartais – ir nuostabos, esą kodėl čia nekuriama naujų. Tačiau, anot istorikės, svarbu nepamiršti, kad Raganų kalno skulptūrų takas – konceptualus ir tuo neeilinis.

„Daugelis lankytojų savo komentaruose užsimena, jog Raganų kalne pasijunta tarsi sugrįžę į vaikystę. Būtent šį jausmą ir siekiame puoselėti, – akcentavo dr. L. Motuzienė. – Kita svarbi tema yra skulptūrų išsaugojimas. Mediniai drožiniai po atviru dangumi – neamžinas dalykas. Šiuo metu jų atnaujinimui kasmet rengiame simpoziumą, tačiau jau dabar daug galvojame, kaip spręsti šį iššūkį tolimesnėje ateityje. Kūrinių išsaugojimas virtualioje erdvėje – viena iš daugelio formų šio unikalaus kūrinio tęstinumui užtikrinti.“

Raganų kalno parkas svečiams atviras visus metus, o apsilankyti čia galima nemokamai. Be to, šventinį vasario 14–16 d. savaitgalį lankytojų laukia ir edukacinė programa „Švytinčių sakmių kalnas“. Skulptūras ir vietos gamtos žavesį naujai atskleis menininkų sukurtos šviesos instaliacijos, o sužinoti daugiau apie šį išskirtinį gamtos ir kultūros objektą bus galima specialiai rengiamose ekskursijose, kurios vyks vasario 14–15 d. 19 bei 20 val. ir vasario 16 d. 19 val.

Raganų kalnas yra išskirtinis Kuršių nerijos gamtos objektas – 42 m aukščio ištęstos pasagos formos, vadinamoji parabolinė, kopa. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį, natūralų miško amifiteatrą. Ekspozicijos idėją paskatino siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuria Juodkrantės kurortas garsėjo XIX a. Ne visi žino, kad tuometė Kuršių nerija dėl savo kraštovaizdžio, poilsio tradicijų bei populiarumo buvo lyginama su Prancūzijos Rivjera.

1979 m. Juodkrantėje buvo suformuotas pasivaikščiojimų takas su medžio skulptūromis, įkūnijančiomis populiarius folkloro personažus – raganas ir velnius. Per pirmąją kūrybinę stovyklą liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras, o per tautodailinkų stovyklas 1979–1981 m. – dar 71-ą. Šiam projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis, iš viso jame dalyvavo kelios dešimtys skulptorių iš visos Lietuvos.

Raganų kalno skulptūrų ekspozicija padalyta į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje prie plataus tako sutiksite žinomus lietuviškų pasakų veikėjus, įkūnijančius tradicines vertybes, Kuršių nerijos istorijos akcentus. Tai milžinai Neringa ir Naglis, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, ir jų sesuo Elenutė, žvejys Kastytis. Toliau kelias siaurėja, tamsėja: čia buriasi slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis bei raganos su velniais. Tako apačioje – giedančio gaidžio skulptūra: čia išnyksta nakties kerai ir išslaksto šmėklos.