Valdovų rūmuose – italų dailės kolekcijos darbai, kurių autoriai susiję ir su Lietuva

Valdovų rūmuose penktadienį pristatyta privati Giorgio Baratti (Džordžo Baračio) italų dailės kolekcija, kurios dalies kūrinių autoriai susiję ir su Lietuva.

Parodoje „NUO SACRO IKI PROFANO. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“ eksponuojami 89 gotikos, renesanso ir baroko dailės kūriniai. Didžiąją jų dalį sudaro tapybos darbai.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko, ši paroda ypač aktuali ruošiantis švęsti valstybės atkūrimo dieną.

„Paroda leidžia mums suprasti, kokia didelė vertybė yra sava valstybė, laisvė, nepriklausomybė. Italija, kuri pergyveno gerokai mažiau kataklizmų istorijoje nei Lietuva, ne tik išsaugojo labai turtingą meninį paveldą, bet ir sudarė sąlygas kūrybinėms galioms skleistis, menininkų galioms skleisti“, – spaudos konferencijoje žurnalistams penktadienį Valdovų rūmuose sakė V. Dolinskas.

„Lietuva buvo truputį kitoje geopolitinėje situacijoje, todėl nei ta kūrybinė potencija, nei galimybės išsaugoti meninį paveldą nebuvo tokios geros“, – pridūrė jis.

Meno kūriniai, anot muziejaus, yra laikomi XIV–XVIII a. europinės dailės paveldu.

Lankytojams paroda bus atvira nuo vasario 18 dienos.

Kaip teigia parodos kuratorė Daiva Mitrulevičiūtė, iki dešimt kūrinių autorių vienokiu ar kitokiu būdu yra susiję su Lietuva.

„Pavyzdžiui, Gvidas Renis. Jis buvo mėgstamas Vladislovo Vazos, kuris lankėsi jo dirbtuvėje, vėliau užsakė jo paveikslą ir tas paveikslas buvo atgabentas į jo dvarą“, – kalbėjo D. Mitrulevičiūtė.

Pasak jos, vienas įdomiausių parodoje eksponuojamų ir su Lietuva susijusių darbų – Džanui Marijai Moskai Padovanui (Giammaria Mosca Padovano) arba artimam jo aplinkos skulptoriui priskiriama lieta paauksuotos bronzos skulptūrėlė „Kristus prie stulpo tarp cherubinų“. Dž. M. Moska Padovanas dirbo Lietuvos ir Lenkijos valdovams, didikams bei vyskupams Vilniuje, vėliau Krokuvoje, ten ir mirė.

D. Mitrulevičiūtės teigimu, parodoje yra apie dvi dešimtis kūrinių, kurių autoriai nustatyti tik ruošiantis kolekcijos pristatymui Lietuvoje. Anot jos, vienas įdomiausių tokių pavyzdžių – seniausias pristatomas tapybos darbas – XIV a. dailininko Federico Zuccari (Federiko Zukario) „Dievo Motinos atvaizdas“.

„Kai kurie iš kūrinių įsigyti seniau, kai kurie visai neseniai, rengiant parodą. Dalis jų buvo visai netyrinėti. Kai mes atsirinkinėjom kūrinius parodai, tai rinkomės pagal kokybę, bet paaiškėjo, kad šio paveikslo autorius – nežinomas autorius. Todėl mes tarėmės su dailės istorikais, buvo atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad jo autorius – Zukaris“, – kalbėjo D. Mitrulevičiūtė.

Kaip pasakoja V. Dolinskas, pirmą kartą Lietuvos muziejininkystės istorijoje šioje parodoje pristatomos ir kelios išskirtine menine verte pasižyminčios XV a. ir XVI a. skulptūros bei reljefai iš marmuro. Tai pirmuoju renesanso skulptoriumi vadinamo Donatello (Donatelo) ir kartu su juo dirbusių kitų meistrų sukurti angeliukai iš baltojo Kararos marmuro.

Pasak kūrinių savininko G. Baratti, jo kolekciją Italijoje iš viso sudaro apie 3 tūkst. darbų, tad Lietuvoje eksponuojama tik maža jam priklausančio meno dalis.

„Kolekcija susiformavo per 55 metus, buvo labai ilgas kelias, aš dar buvau visai jaunas, tik pradėjęs studijas Sienos universitete, kai pradėjau domėtis menu, jį kolekcionuoti“, – sakė G. Baratti.

Kaip teigia kolekcionierius, parodą į Lietuvą atvežti buvo sudėtinga, nes susidūrė su problemomis gaunant leidimus išvežti kūrinius iš Italijos.

„Net teko sutrukdyti Lietuvos ambasadorių Romoje. Iš tiesų, problema yra dabartinė Italijos politinė klasė, kuriai trūksta supratimo apie tai, kas sudaro Italijos istoriją, meną ir paveldą, kad tai turėtų būtų skleidžiama pristatoma kitose šalyse“, – kalbėjo G. Baratti.

Parodą „NUO SACRO IKI PROFANO. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“ Valdovų rūmuose planuojama eksponuoti iki gegužės pabaigos.

Autorius Augustas Stankevičius

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Pateikti įvertinimą

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.