Klaipėdą krečiant ekologiniams skandalams jaunimas nusprendė veikti

Reklama

Metų pradžia Klaipėdai prasidėjo ne per geriausiai. Uostamiestį sukrėtė skandalas dėl galimai į Kuršių marias keliavusių bendrovės "Grigeo Klaipėda" nuotekų. Kol visi garsiai reiškė pasipiktinimą, Klaipėdos jaunimas nusprendė, kad vien žodžių neužteks. Jaunoji gamtosaugos aktyvistė Milda Matulevičiūtė subūrė ekologų bendraminčių būrį, kurie nusprendė patys tvarkyti miestą.

17-metę Mildą klaipėdiečiai žino po to, kai praėjusiais metais vasarą ji sutelkė gausų klimato aktyvistų būrį ir jiems prijaučiančius miestiečius, kurie žygiavo pagrindine Klaipėdos senamiesčio Tiltų gatve ir skandavo šūkius, raginančius veikti dėl planetos ateities. Atgimimo aikštėje tąkart Klaipėdos valdžiai buvo įteikta peticija su dešimtimis klaipėdiečių parašų. Joje buvo reikalaujama atkreipti didesnį dėmesį į Klaipėdos miesto užterštumą, nustatyti griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus.

Nujautė skandalą

"Mano manymu, galima riboti gamyklų veiklą, o ypač tų, kurios nesilaiko reikalavimų ir išleidžia daugiau teršalų nei galima. Savivaldybė galėtų pasirūpinti ir tuo, kad mieste atsirastų daugiau šiukšliadėžių. Šią peticiją teiksime merui, bet neatmetame tokios galimybės, kad ją siųsime ir Aplinkos ministerijai", - tąkart kalbėjo parašus rinkęs 18-metis Lukas Suchotinas.

Regis jaunimas nujautė, kad Klaipėdoje bręsta skandalas. Luko žodžiais, kad uostamiestyje ir šalia jo veikiančios gamyklos daro nepakankamai, visa Lietuva galėjo įsitikinti šių metų sausį, Klaipėdos apygardos prokuratūrai paskelbus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės "Grigeo Klaipėda" galimai į Kuršių marias leidžiamų teršalų.

Jaunieji gamtosaugos aktyvistai sako - gamtosaugos tema Lietuvoje tampa vis aktualesne, tačiau visi kartu galime padaryti ir kur kas daugiau, kad pasaulis lengviau atsikvėptų nuo teršalų.

Tad norėdami nors kiek palengvinti gamtai naštą, jie kiekvieną savaitę renkasi į talkas ir labiausiai užterštose miesto vietose renka šiukšles. Su Milda ir jos draugais "Vakarų ekspreso" korespondentas susitiko vieną šaltą sausio vakarą Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijoje. Netrukus dešimties jaunuolių būrys patraukė į už kelių šimtų metrų esančią teritoriją rinkti šiukšlių. Paklausti, ar nėra gaila savo laiko, jie atsakė: "Šis laikas yra skiriamas pasaulio ateičiai, tad jo tikrai negaila."

Reklama

Jaunuoliai surinko net kelis pilnus didelius šiukšlių maišus. Tarp radinių buvo galima išvysti ir krūmuose numestų adatų, tad jaunieji klaipėdiečiai aktyviai ragino vienas kitą saugotis.

Laukia paskaitos

"Kurį laiką rengdavome ir eisenas, jose susirinkdavo daug žmonių, tiesa, po kurio laiko būrys ėmė mažėti. Žmonės greičiausiai išsigando šalčio, lietaus. Nusprendėme, kad galima padaryti kur kas daugiau dėl gamtos.

Eisenas nusprendėme nutraukti, o vietoje to - ėmėme rinkti šiukšles mieste.

Tačiau pavasarį tikimės, kad grįš ir griausmingos eisenos", - "Vakarų ekspresui" kalbėjo Milda.

Ji teigė, kad ekologų būrelis planuoja užsiimti ir švietėjiška veikla - Klaipėdos mokyklose ir net darželiuose skaityti paskaitas aplinkosaugos temomis.

Reklama

"Jau esame surengę vieną paskaitą Ąžuolyno gimnazijoje apie vaistų nuotekas į Baltijos jūrą. Susirinko gimnazijos pirmokų kelios klasės", - susidomėjimu džiaugėsi mergina.

Prisijungė, nes rūpi pasaulio ateitis

Prie Mildos bendraminčių ekologų būrelio prisijungę jos bendraamžiai dėstė, kad jaunimas privalo rūpintis žeme, nes jos likimas - tai ir pačių jaunuolių ateities klausimas.

"Man patiko ši mintis, kad galime pradėti veikti dėl mūsų planetos ateities. Aš palaikau šią idėją. Noriu gyventi švarioje planetoje", - kalbėjo Gintarė.

Tačiau mergina akcentavo esanti nusivylusi Lietuvos valdžios dėmesiu aplinkosaugai. Gintarė aiškino, kad ją labiausiai papiktino tai, jog svarstant valstybės biudžetą buvo nuspręsta nurėžti dalį lėšų nuo ekologinėms iniciatyvoms skirtų programų.

"Ir visa tai padaryta tam, kad užkamšytų biudžeto skyles. Tai yra spjūvis mums į veidą. Jie turėjo geriau apgalvoti šį sprendimą. Manau, kad tai buvo didelis žingsnis atgal", - kritikos strėles į Lietuvos valdžią paleido Gintarė.

Tačiau klaipėdietė teigė, kad nukabinti nosies taip pat negalima. Esą kol valdžia reaguoja į aplinkosauginius iššūkius vangiai, spręsti taršos problemas gali eiliniai žmonės. Ji teigė, kad lietuviams verta pagalvoti apie rūšiavimą, o taip pat - ir mėsos atsisakymą.

Reklama

"Pati mėsos atsisakiau prieš pusę metų. Jei žvelgiame globaliai į šią problemą, mėsos suvartojimas taip pat prisideda prie klimato krizės, didesnės taršos. Be to, mėsos atsisakymas pagerino mano sveikatą - pagerėjo kraujo tyrimų rezultatai", - įsitikinusi Gintarė.

"Niekas kitas to nedaro. Reikia kažkam apie tai kalbėti. Pastebiu, kad pagyvenusiems žmonėms ši problema ne itin rūpi. Suprantama - juk jie turi ir kitų bėdų. Tačiau jaunimas turi veikti. Džiaugiuosi, kad gimsta tokios iniciatyvos", - sakė klaipėdietis Justas Randev.

Tuo metu nuo mokslo metų pradžios prie Mildos bendraminčių prisijungęs Andrijus sakė, kad kuo ilgiau leidžia laiką tvarkydamas miestą, tuo geriau supranta, kaip svarbu rūpintis švara.

"Jaučiu, kad labai svarbu daryti tokias akcijas. Žmonėms reikia parodyti, su kokiomis problemomis susiduriame, kokios pasekmės laukia, jei šios problemos nesiimsime spręsti", - įsitikinęs vaikinas.

Andrijus, kaip ir Gintarė, taip pat įsitikinęs, kad imtis veiksmų dėl planetos išsaugojimo gali kiekvienas. Tad kokius žingsnius reikėtų žengti?

"Nebūtina pakeisti savo gyvenimo būdo iš esmės. Tačiau reikėtų stengtis vengti plastiko, tad vertėtų įsigyti tokius daiktus, kuriuose jo mažai, pakuotės ne iš plastiko.

Reklama

Be to, verta pagalvoti apie daugkartinio naudojimo daiktus - pavyzdžiui, neštis keramikinius ar metalinius puodelius į kavines, o ne jose pirkti vienkartinius.

Taip pat svarbu rūšiuoti - tai nėra didelis pokytis, galintis sutrukdyti gyventi. Kalbant apie mėsą, gal iš viso atsisakyti ir neina, tačiau bent kiek sumažinti išties galima. Maisto industrija yra viena iš lyderių pagal taršą", - įsitikinęs Andrijus.

Drabužiai - iš dėvėtų rūbų parduotuvių

Be to, kaip vieną iš žingsnių, kuris prisideda prie taršos mažinimo, jaunuoliai įvardijo tai, kad žmonės apsiperka dėvėtų rūbų parduotuvėse.

"Reikėtų vengti greitosios mados parduotuvių, o eiti į dėvėtų rūbų parduotuves. Visų pirma, taip reikėtų elgtis ir dėl etinių sumetimų - juk greitosios mados parduotuvės neetiškai elgiasi su savo darbuotojais.

Be to, verta rinktis "second hand" parduotuves, nes, kaip ir mėsos pramonė, greitoji mada lygiai taip pat stipriai prisideda prie gamtos taršos. Eidami į dėvėtų rūbų parduotuves neskatiname teršti gamtos gaminant vis naujų rūbų", - sakė Milda.

Reklama

17-metė Milda Matulevičiūtė dėstė, kad žmonės turėtų rinktis dėvėtų rūbų parduotuves. "Tai jau būtų žingsnis prisidedant pasaulio išsaugojimo, nes viena labiausiai pasaulį teršianti greitosios mados industrija nebebūtų skatinama gaminti vis naujų rūbų", - sako paauglė.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.