Prezidentas vetavo Civilinio turto konfiskavimo įstatymą

Reklama

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo Civilinio turto konfiskavimo įstatymą dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. 

„Kitų valstybių pavyzdys rodo, kad griežtos prevencijos priemonės yra efektyvios. Tačiau civilinio turto konfiskavimo procedūra negali sudaryti sąlygų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės pagrindų ir žmogaus teisių“, – pabrėžė šalies vadovas.

Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda siūlo įstatymo pakeitimus, kurie išsaugo pamatinį įstatymo tikslą, bet mažina riziką, kad įstatymo nuostatos vėliau bus pripažintos nesuderinamomis su Konstitucija.

Šalies vadovas įstatymą Seimui grąžina su pataisa, kuria būtų atsisakoma įstatymo galiojimo atgal – nuo 2010 metų gruodžio 11 dienos, pranešė Prezidentūra.

„Konstitucinis Teismas yra išsakęs aiškią poziciją, kad teisės aktų galiojimas negali būti nukreiptas į praeitį. Tai yra esminis teisinės valstybės principas, į kurį būtina atsižvelgti teisėkūros procese“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Keisti siūlomą įstatymo nuostatą, įtvirtinančią galimybę pradėti civilinio turto konfiskavimo procedūrą, jeigu bent viena iš įstatyme įtvirtintų sąlygų šiam procesui atsirado bet kada po 2010 metų gruodžio 11 dienos.

Reklama

Pagal prezidento siūlymą, įstatymas galės būti taikomas asmens po 2010 metų įgytam turtui, bet turto konfiskavimo pagrindai – jeigu asmuo bus įtariamas, kaltinamas, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinius ar organizuotus nusikaltimus – turės atsirasti jau įsigaliojus šiam įstatymui.

„Visos esminės įstatymo nuostatos lieka, vienintelis dalykas, kurio atsisakoma – įstatymo galiojimo atgal, kuris pagal Konstitucinio Teismo doktriną yra negalimas“, – sprendimą žurnalistams komentavo prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė.

Patarėja pažymėjo, kad veto siekiama išvengti įstatymo užginčijimo Konstituciniame Teisme.

„Išsaugoma pagrindinė įstatymo idėja, tikslas – organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencija, ir kartu prezidento siūlomu patobulinamu sumažinama rizika kvestionuoti šio įstatymo atitiktį Konstitucijai“, – teigė patarėja.

J. Šovienė pažymi, kad įstatymas galės būti taikomas po 2010 metų gruodžio 11 dienos įsigytam turtui, tačiau pagrindai pradėti procesą – pateikti įtarimai, kaltinimai, nutraukta baudžiamoji byla – turės būti atsiradę po įstatymo įsigaliojimo. 

„Jei Seimas priims prezidento siūlomą patobulinimą, tik nuo įstatymo įsigaliojimo asmenims, kurie įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimus, ar jų atžvilgiu nutrauktas baudžiamasis procesas, galės būti pradėtas turto civilinis konfiskavimas, bet jis galės būti nukreiptas ir į turtą, įsigytą iki įstatymo įsigaliojimo“, – sakė J. Šovienė.

Reklama

Be to, prezidentas nurodė, kad Policijos departamento sudaromi organizuotų grupių narių sąrašai, įtraukimas į kuriuos yra viena iš galimų asmens civilinio turto konfiskavimo sąlygų, turi remtis kriterijais, kurie numatyti įstatymuose, o ne poįstatyminiuose aktuose, kaip nustatyta Seimo priimtame įstatyme.

Seimas įstatymą dėl turto civilinio konfiskavimo priėmė sausio 14 dieną.

Pagal jį, asmens turtą būtų galima konfiskuoti, jei asmuo priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, plėšimą, turto prievartavimą, su kontrabanda, narkotikais susijusius, korupcinius nusikaltimus.

Taip pat konfiskuoti turtą būtų leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija. Kritikai tvirtina, kad šis įstatymas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją ir neproporcingai apriboti žmonių teisę į nuosavybę.