L. Linkevičius: lietuviai neturėtų patirti nepatogumų dėl „Brexit“

Jungtinei Karalystei (JK) nuo vasario 1 dienos oficialiai netenkant Europos Sąjungos narės statuso, Lietuvos piliečiai neturėtų patirti jokių pokyčių ar nepatogumų, teigia užsienio ministras Linas Linkevičius.

Pasak jo, net ir pasibaigus beveik metus truksiančiam pereinamajam laikotarpiui, tikimasi, kad drastiškų permainų pavyks išvengti.

„Galiu tikrai pasakyti ir patikinti mūsų piliečius, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje ir kurie irgi sunerimę, kas čia keisis, – nuo rytdienos niekas nesikeis, o kaip bus po metų, tai jų atžvilgiu irgi niekas neturi keistis. Jie naudojasi ta nauja tvarka ir masiškai registruojasi Vidaus reikalų ministerijos tinklapyje (JK – BNS) patvirtindami laikinųjų arba pastoviųjų gyventojų statusą“, – BNS penktadienį sakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, kad piliečiai, ketinantys likti JK ir šių metų pabaigoje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bei pasinaudoti Išstojimo susitarimo apsauga, turi užsiregistruoti ir įgyti ES laikino arba nuolatinio gyventojo statusą JK. Naujausiais duomenimis, apie 140 tūkst. lietuvių jau suteiktas nuolatinio gyventojo statusas.

„Mes esame jau ne kartą pasakę ir Jungtinės Karalystės vyriausybė yra pasakiusi, kad apsaugotos bus teisės ir (Lietuvos piliečiai – BNS) neturi nukentėti nei socialine, nei mokestine prasme. O ateityje, tai vėlgi, supraskime: kaip besusitartume, vis tiek nebus taip pat, kaip buvo. Tas irgi, matyt, natūralu“, – BNS teigė ministras.

Iki šių metų gruodžio 31 dienos Lietuvos piliečiai ir verslas toliau galės laisvai būti JK, keliauti, vizos ar kiti papildomi dokumentai nebus reikalingi, verslo sąlygos išliks tokios pat.

Derybos dėl ateities santykių – nuo kovo

Derybos dėl Europos Sąjungos ir JK ateities santykių turėtų prasidėti kovo mėnesį ir turėtų tęstis iki spalio-lapkričio, praneša URM.

Pasak L. Linkevičiaus, tai labai ambicingi tikslai, nes praktika rodo, kad tokios derybos paprastai trunka keletą metų. Jo teigimu, vasario pabaigoje ES jau patvirtins derybų mandatą, numatomi aštuoni-dešimt derybinių raundų.

Lietuvos piliečiai neturi nukentėti nei socialine, nei mokestine prasme.

„Bent jau Europos Komisijos ambicijos, – kaip sakė jos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), – kad būtų nuliniai tarifai, nulinės kvotos, nulinis dempingas. Norime išsaugoti ir bevizį režimą. Taip kad mūsų nusiteikimas yra toks, tačiau čia jau priklausys nuo abiejų pusių intereso, nes būkime objektyvūs: de jure Jungtinė Karalystė jau nebebus Europos Sąjungos narė – tampa mūsų kaip ir konkurentė“, – sakė L. Linkevičius.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad tikimasi rezultatyvių derybų, nes su Jungtine Karalyste Lietuvai svarbu išsaugoti kuo glaudesnius santykius.

„Tai yra mūsų nacionalinis interesas – tai yra mūsų sąjungininkai, bendraminčiai, labai pasigesime jų. Bet labai tikime, kad jie nepasitrauks iš Europos reikalų tvarkymo. Jeigu Europos Sąjungos reikaluose nematysime jų sprendėjų, bet Europos reikaluose jie turi išlikti aktyvūs“, – sakė ministras.

Vis dėlto, iki šių metų pabaigos Jungtinė Karalystė bus traktuojama kaip ES narė, išskyrus tai, kad ji nebebus atstovaujama ES institucijose ir negalės dalyvauti sprendimų priėmime.

„Galime teigti, kad rytojus tikrai neatneš jokių permainų, tik dramatiškas šiąnakt vėliavų nuleidimas prie institucijų, (britų – BNS) kolegų nebus už stalo, kai vyks Europos Tarybos posėdžiai, nepakils jau Europos Sąjungos vėliava kitą rytą prie Jungtinės Karalystės ambasados Vilniuje ir kitose sostinėse taip pat. Bet visa kita liks kaip buvo absoliučiai visais atžvilgiais: Jungtinė Karalystė toliau mokės į Europos Sąjungos biudžetą, kelionių tvarka nesikeičia, mūsų santykiai lieka tokie patys“, – sakė L. Linkevičius.

Keisis ir Britanija, ir Europa

L. Linkevičiaus teigimu, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES reiškia pokyčius abiem pusėms: šalyje tebelieka įtampos židinių ir dar nėra aiškus neigiamas „Brexito“ poveikis jos ekonomikai, savo ruožtu Bendrijoje gali keistis galių, įtakos pusiausvyra.

„Europos Sąjungoje prarandame sunkiasvorį žaidėją ir, be abejo, tada kiti įgis daugiau galių. Bet kaip čia viskas susiklostys, matysime. Jiems patiems yra daug iššūkių, daug vidinių įtampų. Žinome, kad nėra patenkinti šitais sprendimais („Brexitu“ – BNS) Škotijoje, nežinau, ar didelis entuziazmas Šiaurės Airijoje. Taip pat yra ir išorinių veiksmų, kurie dar ne iki galo atsakyti“, – kalbėjo ministras.

„Ir nebuvimas „kietosios sienos“ tarp Airijos ir Šiaurės Airijos – kol kas tas yra garantuota – bet jeigu derybos nebus sėkmingos, vėl grįš tie iššūkiai. Taip kad labai daug neatsakytų klausimų, kur kas daugiau nei atsakymų“, – pridūrė jis.

L. Linkevičiaus teigimu, laikas parodys, kaip Jungtinė Karalystė bus įtraukta į Europos saugumo politikos klausimus.

„Vėlgi matysis, koks bus nusiteikimas juos įtraukti kuo glaudžiau į bendros Europos saugumo ir gynybos politikos reikalus. Nors jau nebus Europos Sąjungos narė, bet norime išlaikyti tuos saitus“, – sakė jis.

Europos Sąjungoje, anot ministro, Britanijos pasitraukimas taip pat neliks be pasekmių ir reikėtų įvertinti aplinkybes, kurios privedė prie „Brexito“.

„Šitas sukrėtimas negali būti be pėdsakų: ir Europa nebus tokia pati, ir Europos Sąjunga jau nebus tokia pati. Ir reikia, kad šitas tvarumo testas išeitų į naudą, kad būtų atsižvelgta į tuos iššūkius ir įtampas, kurios privedė prie to, kad nebūtų daugiau kažkokių panašių pasekmių – nepanašu, kad taip būtų kol kas, bet vis tiek tai nėra garantuota“, – argumentavo L. Linkevičius.

Jungtinė Karalystė oficialiai paliks ES penktadienį 23 val. Grinvičo (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku – praėjus 43 mėnesiams po to, kai šalis 2016 metų birželį vykusiame referendume nubalsavo iš išstojimą iš Bendrijos.