Inovacija Kauno mokyklose: į klases žengia dėstytojai

Unikalus Kauno sprendimas mažinti mokytojų trūkumą duoda pirmuosius vaisius. Lietuvoje analogų neturinčią profesinių studijų programą, suteikiančią galimybę universitetų dėstytojams tapti mokytojais, jau baigė trylika įvairių specialybių profesionalų. Dalis jų sėkmingai dirba Kauno mokyklose.

Dar 2018 m. vasarą Kauno miesto savivaldybė universitetų dėstytojams pasiūlė įgyti papildomų kompetencijų ir dirbti mokytojais bei siekti mokyklų vadovų pareigų. Taip ketinama ne tik spręsti visoje Lietuvoje aktualią mokytojų trūkumo problemą bei naujų vadovų poreikį, bet ir pritraukti į mokyklas geriausius specialistus.

Gruodį vienerių metų edukologijos studijas pabaigė pirmoji laida – trylika įvairių specializacijų dėstytojų. Pedagogo kvalifikaciją įgijo geografiją, chemiją, biologiją, fiziką, informatiką, matematiką dėstantys akademikai. Tai sritys, kurių specialistai Kauno mokyklose šiandien ypač reikalingi.

Jie gilinosi į pedagogo profesijai aktualius dalykus: pedagogiką, didaktiką, psichologiją, ugdymo proceso valdymą, specialiąją pedagogiką ir psichologiją. Ypač svarbi šių studijų dalis – pedagoginė praktika, kurią studentai-dėstytojai atliko Kauno mokyklose. Tokia galimybe džiaugėsi ne tik dėstytojai, bet ir mokyklų bendruomenės.

„Mokyklos išgyvena kaitos procesus. Joms reikalingi ir nišinių, netipinių specializacijų mokytojai. Atsiranda unikalus ugdymo turinys, reikalaujantis naujų pedagogų kompetencijų, papildomų kvalifikacijų. Pirmieji projekto rezultatai tokius naujus mokyklų poreikius ir atliepia. Praktikos metu studentai mokyklose įgyvendino inovatyvius mokymo metodus ir specifinių žinių suteikiančius projektus.

Mokyklos išgyvena kaitos procesus. Joms reikalingi ir nišinių, netipinių specializacijų mokytojai.

Kadangi esame tokios programos pradininkai Lietuvoje, buvo sunku prognozuoti, ar šis būdas pritraukti į mokyklas naujų mokytojų pasiteisins. Tačiau programą baigus pirmajai laidai matome, kad rezultatai džiugina ne tik Kauno mokyklas, studentus-dėstytojus, bet domina ir kitus miestus“, – teigė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Pasakodama apie sėkmingą miesto investiciją į profesionalų pritraukimą, vicemerė pastebi, jog dalis studentų jau sėkmingai dirba miesto mokyklose bei darželiuose, kiti planuoja mokytojo amplua startuoti nuo naujų mokslo metų.

„Ieškojau naujų galimybių, kur galėčiau realizuoti save švietimo srityje. Turėjau seną svajonę – pabandyti dirbti su priešmokykliniu ugdymu. Pamačiusi galimybę lankyti pedagogikos kursus ir juos pradėjusi, neilgai trukus šią svajonę įgyvendinau. Studijų metu labai daug dėmesio buvo skiriama praktikai – dėstytojams tai ypač svarbu, nes esame pripratę ne tik prie kitokio amžiaus auditorijos, bet ir prie visiškai kitokios paskaitų struktūros, laiko išdėstymo. Gavusi tokios patirties išdrįsau sureaguoti į rastą darbo skelbimą ir jau nuo balandžio dirbu su priešmokyklinukais“, – patirtimi dalijosi programos absolventė, darželyje „Pagrandukas“ dirbanti Audronė Astrauskienė.

Šią programą Kaunas ruošiasi tęsti ir šiemet. 2020 m. planuojama pakviesti dar 20 dėstytojų, kurie ateityje irgi dirbtų miesto mokyklose.

Šiandienos demografinė situacija ir aukštojo mokslo permainos diktuoja naujas tendencijas: visoje šalyje stebimas aukštųjų mokyklų dėstytojų poreikio mažėjimas, o mokyklose – kvalifikuotų specialistų stygius. Kauno sprendimas padeda spręsti abi problemas. Universitetų dėstytojams siūloma įgyti papildomų kompetencijų ir dirbti mokytojais arba siekti mokyklų vadovų pareigų. Tai reiškia didesnį uždarbį ir galimybę vertingai perteikti savo patirtį bei žinias, o mokiniams užtikrina turiningesnį ir rezultatyvesnį mokymosi procesą.