Sergančiųjų lėtinėmis ligomis gydymas: kaip jį pagerinti?

Startuoja unikali Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojama priemonė, ko Lietuvoje dar nebuvo. Siekiant gerinti keliomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas, astma, epilepsija ir kitomis, sergančiųjų pacientų priežiūrą, šalies gydymo įstaigos kviečiamos išnaudoti turimą patirtį ir kurti inovatyvius paslaugų teikimo modelius tokiems pacientams. Tam numatyta per 6 mln. eurų ES fondų lėšų.

Tai papildomo finansavimo galimybė, kuri leis šeimos gydytojų komandoms pagerinti savo pacientų priežiūrą. Sėkmingiausi modeliai, planuojama, bus įtraukti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą. Kuriuos iš jų būtų galima įdiegti nacionaliniu mastu – bus sprendžiama išanalizavus visus modelius.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios investicijos padės stiprinti šeimos gydytojo paslaugų teikimą ir leis užtikrinti efektyvesnę pagalbą pacientams, didinti paslaugų prieinamumą, racionaliau naudoti valstybės išteklius, užtikrinant, kad pacientų bėdos būtų sprendžiamos jų neguldant į ligoninę.

„Kviečiame įstaigas aktyviai dalyvauti, siūlant inovatyvius, naujoviškus lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo modelius. Tai puiki proga įtvirtinti gerąsias patirtis, kurių, neabejoju, mūsų medikai tikrai yra sukaupę. Juk būtent jie yra tie žmonės, kurie kasdien sprendžia pacientų bėdas ir geriausiai mato galimybes, kaip būtų galima tobulinti šiuo metu veikiančią sistemą“, – sako A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ekspertiniu vertinimu, Lietuvoje lėtinių ligų gydymas kasmet kainuoja apie 430 mln. eurų. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, amžiaus grupėje nuo 50-ies iki 65-erių metų apie trečdalis, o vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje – daugiau nei 60 proc. serga dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Be to, mūsų šalyje apie 15 proc. pacientų į ligonines guldomi be būtinybės, t. y. ligoninių ištekliai naudojami gydyti lėtinius sutrikimus, kurių galima išvengti arba jie gali būti išgydyti pirminėje grandyje.

Paraiškas iki balandžio 7 d. gali teikti šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos (pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros centrai, poliklinikos, ambulatorijos, privatūs šeimos gydytojų kabinetai ir pan.). Siekiant geresnių rezultatų, šios įstaigos gali pasitelkti sveikatos srityje veiklą vykdančius partnerius, tai yra ir praktikus, ir mokslo įstaigas. Projektai bus atrenkami konkurso būdu. Jie, planuojama, turėtų prasidėti rudenį.

Kiek projektų bus iš viso atrinkta – priklausys nuo pareiškėjų aktyvumo, pateiktų paraiškų kokybės, įvertintų paraiškų kiekio ir pan. Numatyta galima maksimali vieno projekto, kuris galės būti įgyvendinamas per dvejus metus, vertė – 1 mln. eurų.

Numatyta, kad pasiūlyti modeliai iš pradžių bus išbandomi skirtingo dydžio gydymo įstaigose. Vėliau, atlikus analizę, bus sprendžiama, kokį modelį butų naudingiausia diegti Lietuvoje.