„Oskaro“ laureatas Joe Pesci po 20-ies metų pertraukos grįžo į filmavimo aikštelę

1991-aisiais Joe Pesci (76) pelnė „Oskarą“ už vaidmenį Martino Scorsese „Geruose vyrukuose“, o daugiau kaip prieš dvidešimt metų tarė „sudie“ didžiajam kinui. Tačiau tas pats Scorsese įtikino savo aktorių grįžti į naujosios juostos „Airis“ filmavimo aikštelę ir atrodo, kad pastangos nebuvo veltui.

Legendinis režisierius turbūt turėjo argumentų, kuriems aktorius neatsispyrė, nors ir parodė pavydėtiną atkaklumą. Jei tikėtume tame pačiame „Airyje“ vaidinančiu Robertu De Niro, Scorsese mėnesių mėnesius neatstojo nuo Pesci, gerą pusšimtį kartų išgirdo šiurkštų neigiamą atsakymą, bet galiausiai pasiekė savo. Aktorius paliko namus Naujajame Džersyje, kur dvidešimt metų gyveno toli nuo Holivudo (per tą laiką atliko du nedidelius vaidmenis), ir prisidėjo prie Scorsese didžiojo projekto.

Maestro irgi neįsivaizdavo kito aktoriaus, kuris galėtų vaidinti Sicilijoje gimusį Pensilvanijos mafijos bosą Russellą Bufalino (Pesci netgi išoriškai panašus į iš tikrųjų gyvenusį mafiozą). Galų gale kas, jei ne Scorsese, geriau žino, ką gali De Niro ir Pesci duetas, – trejetas pridėjo ranką prie trijų kino istoriją kūrusių juostų: „Įsiutęs bulius“, „Geri vyrukai“ ir „Kazino“.

Sakytum, kad seniai iš kino pasitraukusį Pesci sugundė kūrybinės ambicijos ar proga padirbėti su „auksiniu senimu“: be De Niro, Scorsese prisikvietė Alą Paciną ir Harvey Keitelį. Arba jam pakyrėjo vienišas gyvenimas – pastaroji (bent jau viešai žinoma) jo moteris, sužadėtinė modelis bei aktorė Angie Everhart (50), paliko aktorių daugiau nei prieš dešimt metų. O gal turint galvoje atšiaurų būdą jam nusibodo režisieriaus vizitai, trukdantys atsidėti dievinamai muzikai (tą pačią lapkričio 27-ąją, kai „Netflix“ numatoma „Airio“ premjera, po 21 metų pertraukos Pesci pristato naują albumą „Still Singing“)?

Jis žino – dirbti su Scorsese, kurį laiko geriausiu visų laikų režisieriumi, gali būti pavojinga: filmuodamasis „Įsiutusiame buliuje“ Pesci susilaužė šonkaulį. Po penkiolikos metų jau „Kazino“ filmavimo aikštelėje patyrė tą pačią traumą.

Antra vertus, jei ne De Niro ir Scorsese, Pesci gyvenimas būtų susiklostęs kitaip. Nes būtent De Niro, pamatęs nedidelio biudžeto kriminalinę juostą „Mirties kolekcininkas“, kurioje vaidino Joe ir Frankas Vincentas, pasiūlė Scorsese pakviesti juos dirbti „Įsiutusiame buliuje“. Iki tol Pesci buvo dainininkas, grojo gitara, įrašė žinomų dainų naujų versijų albumą „Little Joe Sure Can Sing!“, šiek tiek vaidino, šiek tiek dirbo barzdaskučiu – paveldėjo profesiją iš motinos, šiek tiek dirbo itališkame restorane. O Scorsese rankose virto tobulu mafijos atstovu.

Kritikai sako, kad tik šio režisieriaus filmuose Pesci išties atskleidė savo talentą, o visa kita, kad ir populiariosios juostos „Mirtinas Ginklas“ ar „Vienas namuose“ (be abejo, prisimenate aktoriaus įkūnytą vieną iš „šlapiųjų banditų“, kuriuos apkvailina Macaulay Culkino berniukas), buvo tiesiog darbas, kad pragyventų. Nei Sergio Leone „Kartą Amerikoje“, nei Oliveris Stone’as biografiniame trileryje „JFK: Džonas F. Kenedis. Šūviai Dalase“ nesugebėjo iš aktoriaus tiek išspausti.

Už vaidmenį „Įsiutusiame buliuje“ jis buvo nominuotas „Oskarui“, o „Geri vyrukai“ galiausiai pelnė Pesci daugelio aktorių išsvajotąją statulėlę. Tiesa, regis, apdovanojimai jam rūpėjo ne ką labiau nei jo kultiniam herojui Tomiui DeVito – įstatymai. Pesci padėkos kalba – ne trumpiausia „Oskarų“ istorijoje, tačiau įeina į lakoniškiausiųjų dešimtuką. „Tai buvo garbė man, ačiū“, – tepasakė jis.

Tai nebuvo didysis atsisveikinimas – 1995 metais Pesci suvaidino dar vieną gangsterį psichopatą kitame Scorsese filme – Nikį Santoro „Kazino“ – ir, kritikų vertinimu, pagaliau pranoko senąjį bičiulį De Niro. Po tokio vaidmens jau galima ir į pensiją. 1999-aisiais aktorius pareiškė paliekąs kiną neribotam laikui ir beveik ištesėjo žodį. Tik 2005-aisiais De Niro įkalbėjo jį pasirodyti savo paties režisuojamoje dramoje „Patikimas piemuo“, dar po kelerių metų Helen Mirren ir jos vyras Tayloras Hackfordas prisikvietė jį į juostą „Meilės ūkis. Nevados viešnamis“.

O paskui ėmė belstis gundytojas Scorsese. Režisieriui teko kaip reikiant pasistengti – juk 2015 metais Pesci netgi nedalyvavo „Gerų vyrukų“ jubiliejinėje peržiūroje Tribekos kino festivalyje, kur susirinko visa komanda. Kaip tada pakomentavo De Niro: „Joe negalėjo atvykti, bet atsiuntė elektroninį laišką, kuriame visiems siūlo užsikrušti.“

Panašaus atsako sulaukė komikas Louis C.K., pasiūlęs veteranui vaidmenį interneto seriale „Horacijus ir Pitas“. Pesci atmetė pasiūlymą neišklausęs ir apskritai patarė komikui liautis užsiiminėjus niekais. „Jis – uždaras vaikinas“, – mandagiai įvertino situaciją Louis C.K. Ir atidavė Horacijaus vaidmenį Alanui Aldai.

Apie bjaurų aktoriaus charakterį pasakojo ir šviesaus atminimo komikas George’as Carlinas. Garsiajame monologe apie religiją jis pareiškė, kad verčiau melsis ne Dievui, o savo bičiuliui Joe Pesci – iš šio bent yra nauda. Kai Carlino kaimynas įsigijo be perstojo lojantį šunį, pakako vieno Pesci vizito gyvūnui nutildyti. „Nuostabu, kiek galima pasiekti pasitelkus paprastą beisbolo lazdą“, – apibendrino komikas.