Jaunųjų gydytojų trijulė, nusprendusi stažuotis Seinų ligoninėje (I)
by Nijolė Birgelienė, punskas.plMedicina – viena populiaresnių studijų programų tarp Kovo 11-osios licėjaus absolventų. Paskaičiavome. Tik per vieną dešimtmetį (2006-2016 metais) medicinos studijas pasirinko 16 asmenų. 2013 metais iš 28 licėjų baigusių moksleivių studijuoti mediciną pradėjo trys – Jurgita Zubavičiūtė, Darius Baliūnas ir Povilas Grėbliūnas. Dar kiti pasirinko kitas sveikatos mokslų kryptis: du farmaciją, vienas kineziterapiją ir du veterinariją. Visi 8 mokslų krimsti išvyko į Kauną – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.
Šiemet Jurgita, Darius ir Povilas jau diplomuoti gydytojai. Dabar jie atlieka podiplominę stažuotę Seinų ligoninėje.
Apie studijas, stažuotę ir ateities planus šaunią jaunųjų medikų trijulę kalbina Nijolė Birgelienė.
Stažuotė Seinų ligoninėje
– Šešerių metų studijos gydytojui yra tik kelio pradžia. Po jų reikia atlikti dar 13 mėnesių stažuotę ir išlaikyti valstybinį gydytojų egzaminą. Kaip jums sekasi? Kaip organizuojamas jūsų darbas Seinų ligoninėje? Ar galite gydyti savarankiškai?
Jurgita:
– Trylikos mėnesių stažuotė, arba internatūra, tai privalomas etapas, pabaigus medicinos studijas, norint toliau tęsti gydytojo karjerą Lenkijoje. Mes nusprendėme stažuotis savo krašte, Seinų ligoninėje. Šiuo metu visi trys turime gydytojo licenciją, kuri leidžia mums dirbti tik vienoje darbovietėje, atlikti stažuotę pasirinktoje bazėje. Pabaigę internatūrą ir išlaikę baigiamąjį medicinos egzaminą, gausime pilnavertę gydytojo licenciją ir galėsime stoti į pasirinktą specialybę. Mūsų stažuotės programa yra tiksliai apibrėžta, reglamente nurodyta, kiek savaičių kokiame skyriuje turime dirbti, kokius kursus privalome lankyti. Jeigu kurio nors skyriaus nėra ligoninėje, kurioje atliekama stažuotė, reikia važinėti į kitą. Baigiamąjį medicinos egzaminą stažuotės metu galima laikyti 3 kartus. Pirmas terminas buvo šiais metais, rugsėjo pabaigoje, kiti du numatyti ateinančiais metais – kovo ir rugsėjo mėn. Man pavyko išlaikyti šį egzaminą rugsėjį.
Manau, kad stažuotė labai prasmingas žingsnis jaunojo gydytojo gyvenime. Nors visi studijų metais ligoninėse praleidome daug laiko, bet tai buvo tik studentiška praktika. Dabar visa atsakomybė gula ant mūsų pečių.
Darius:
– Ligoninėje esame paskirstyti po įvairius skyrius, kad mokymasis ir darbas vyktų sklandžiai visuose sektoriuose. Aš šiuo metu dirbu poliklinikoje ir atlieku šeimos gydytojo darbą: diagnozuoju ir gydau dažniausias ligas (pvz., peršalimą, gripą ar sinusų uždegimą), pratęsiu pacientų vartojamus vaistus, konsultuoju sveikatos bei ligų profilaktikos klausimais. Suabejojęs kuo nors, galiu patikrinti savo sprendimą knygoje arba konsultuotis su kitais čia dirbančiais gydytojais, kurie niekuomet neatsisako padėti. Budime taip pat Seinų ligoninės priėmimo skyriuje. Po 12 valandų. Darbas nėra lengvas, bet kai jį myli, tai ir nuovargis malonus. Kiekvieną dieną jauti, kad mokaisi kažko naujo ir tuo pačiu įtvirtini jau įgytas teorines žinias.
– Povilas: Sutinku su Dariumi, kad gydytojo darbas nėra lengvas, bet jis teikia pasitenkinimą: juk kažkam pagelbėjai, kažką pagydei arba nors pasakei gerą žodį. Nemanau, kad yra kitas darbas, kuris duotų tiek džiaugsmo. Tiesa, mes dar tik žengiame pirmuosius žingsnius, kurie visada yra sunkūs. Gerai, kad suabejoję galime konsultuotis. Juk tai ir yra mokymosi dalis, taip įgyjame mums reikalingą patirtį, žinias. Šiuo metu aš dirbu Vidaus ligų skyriuje. Čia darbo netrūksta: tenka ištirti pacientus, paskirti laboratorinius ar instrumentinius tyrimus, pagalvoti kaip gydyti.
Jurgita:
– Paskutiniame kurse, kai reikėjo atlikti internatūrą (pagal lietuvišką studijų programą), buvau pasirinkusi Suvalkų ligoninę. Dabar nusprendžiau stažuotis Seinų ligoninėje, kur yra: vidaus ligų, chirurgijos, vaikų ligų, ginekologijos ir akušerijos, intensyviosios terapijos bei priėmimo skyriai. Maža ligoninė turi savų privalumų. Paprastai čia trūksta darbo rankų, todėl joje jauni gydytojai laukiami ir elgiamasi su jais kaip su lygiaverčiais kolegomis. Mes nepildome tik dokumentų, o dirbame įprastą gydytojo darbą. Be to, dar budime priėmimo skyriuje, dirbame šeimos poliklinikoje.
Nors jau dirbame – turime savo stetoskopus ir net antspaudus (šypsosi), bet kartu ir mokomės. Mums paskirtas stažuotės koordinatorius – vyresnysis gydytojas, kuris atsako už mus, prižiūri mūsų darbą, padeda susidoroti su sunkiais atvejais. Jis taip pat atsakingas ir už mokymosi procesą. Todėl manau, kad stažuotė pradedantiems dirbti gydytojams yra labai racionalus sprendimas, leidžiantis įgauti patirties įvairiose medicinos srityse.
– Kuo ypatinga Seinų ligoninė? Ar čia gydomi tik Seinų apskrities ligoniai? Kokia kalba kalbate su pacientais? Ar dažnai tarp pacientų sutinkate savo pažįstamų?
Jurgita:
– Suprantama, Seinų ligoninėje gydomi daugiausia mūsų apskrities gyventojai. Tačiau yra skyrių, kurie labai gerai vertinami ir juose gydomi taip pat pacientai iš Suvalkų, Augustavo. Taip yra ginekologijos ir akušerijos, chirurgijos skyriuose. Kadangi čia lietuviškas kraštas, tarp pacientų dažnai būna ir lietuviakalbių. Beje, Seinų ligoninėje lietuviškai kalba ne tik ligoniai. Čia esama taip pat lietuvių gydytojų, todėl ir mums dažnai darbe tenka kalbėti lietuviškai. Niekas dėl to nepyksta ir nereiškia pretenzijų. Ligoninėje kartais pasitaiko ir užsieniečių, ypač vasaros metu. Su jais tenka kalbėti anglų kalba.
Povilas:
– Seinų ligoninėje man patinka tinkamas požiūris į darbą. Mes nesame čia tik „dokumentų tvarkytojai“, gauname realias galimybes bendrauti su pacientais, juos tirti, planuoti jų gydymą. Su visais kalbamės jų pasirinkta kalba. Jeigu pacientas moka ir nori kalbėti lietuviškai, tada ir aš su mielu noru kalbu lietuviškai, tačiau jei jis lietuvių kalbos nemoka – man ne problema su juo kalbėti kuria nors kita kalba. Svarbiausia, kad gerai suprastume vienas kitą.
Darius:
– Patvirtinu: tikrai šioje ligoninėje nesame statomi į kampą. Mums čia sudaromos realios galimybės dirbti, padėti gydytojams bei pacientams, tobulėti ir mokytis. Dažniausia čia patenka vietos gyventojai, tačiau švenčių ir atostogų laikotarpiu netrūksta pacientų iš visos Lenkijos. O ar tenka gydyti pažįstamus, nesakysiu – tai konfidencialu (šypsosi).
(Bus daugiau)