Europos Parlamentas skelbia, kad klimato padėtis yra grėsminga

Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje ES turi įsipareigoti iki 2050 m. tapti neutrali klimatui, pažymi Europos Parlamentas (EP), ketvirtadienį paskelbęs grėsmingą klimato padėtį.

Prieš prasidedant gruodžio 2-13 d. Madride vyksiančiai JT klimato kaitos konferencijai (COP25), ketvirtadienį EP priėmė rezoliuciją (429 balsai už, 225 prieš, 19 susilaikė), kurioje paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis Europoje bei pasaulyje yra grėsminga. Beveik 1200 jurisdikcijų 25-iose pasaulio valstybėse jau paskelbė klimato padėtį esant grėsminga.

Parlamentas ragina visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1.5 °C.

Kitoje priimtoje rezoliucijoje (430 balsų už, 190 prieš, 34 susilaikė) europarlamentarai ragina ES įsipareigoti kuo greičiau, o vėliausiai iki 2050 m. užtikrinti klimato neutralumą, kad jo kaitą sukeliančių dujų išlakos į aplinką neviršytų jų surinkimo ir absorbavimo. Europos Komisija paskelbė tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutrali, tačiau ES Taryba jo kol kas nepatvirtino, nes tam prieštarauja Čekija, Lenkija ir Vengrija. Europarlamentarai taip pat ragina naujai paskirtąją Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen į Europos žaliąjį kursą įtraukti tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc.

EP pabrėžia, kad transporto sektorius, visų pirma aviacija ir laivyba, yra vienintelis, kuriame teršalų išlakos nuo 1990 m. padidėjo, o tai nesuderinama su ilgalaikiu tikslu pasiekti klimato neutralumą. Parlamentas ragina įtraukti tarptautinės laivybos ir aviacijos išmetamus teršalus į ES šalių taršos mažinimo įsipareigojimus.

ES valstybės turėtų bent dvigubai padidinti savo įnašus į Žaliojo klimato fondą, įsitikinę europarlamentarai. Savo ruožtu ES biudžetas turėtų būti pakankamas iki galo įgyvendinti tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus. Europarlamentarai taip pat pabrėžia, kad šiuo metu išsivysčiusių valstybių kovos su klimato kaita įsipareigojimai nesiekia užsibrėžto tikslo nuo 2020 m. skirti 100 mlrd. JAV dolerių per metus. EP primygtinai ragina ES valstybes iki 2020 m. laipsniškai panaikinti tiesiogines ir netiesiogines iškastinio kuro subsidijas, kurios šiuo metu sudaro 55 mlrd. eurų per metus.

EP pirmininkas Davidas Sesoli (David Sassoli) (Socialistai ir demokratai, Italija) dalyvaus JT COP25 konferencijos Madride atidarymo ceremonijoje, o EP delegacija, kuriai vadovaus Basas Eikhoutas (Bas Eickhout) (Žalieji, Nyderlandai), dalyvaus konferencijoje gruodžio 9-14 d.