Gydytojai ir vaistininkai vieningi: atsisakyti cigarečių gali ir užkietėję rūkaliai

Vienas iš populiariausių naujametinių pažadų – mesti rūkyti. Tiesa, daliai žmonių tai ir lieka tik pažadu. Vaistininkė Kristina Staivė sako, kad šio žalingo įpročio gali atsikratyti visi, tam svarbiausia turėti pakankamai noro ir valios.

Mesti rūkyti turėtų skatinti ir Nacionalinio vėžio instituto statistika – 95 proc. besigydančių plaučių vėžiu sergančiųjų – rūkaliai.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad tabako vartojimas – viena sparčiausiai plintančių šių dienų epidemijų. Kasmet tabako gaminių vartojimas pražudo daugiau nei 8 milijonus žmonių pasaulyje, iš kurių daugiau nei milijonas miršta nuo pasyvaus rūkymo.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų prof. dr. Kastyčio Šmigelsko ir Tomo Vaičiūno atliktame moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrime galima pastebėti tendenciją, kad mokykloje rūkalus išbandančių moksleivių (11, 13 ir 15 m.) skaičius pamažu mažėja.

1998 m. daugiau nei  pusė (52,2 proc.) apklausoje dalyvavusių mokinių buvo bandę rūkyti, praėjusių metų duomenimis, situacija yra šiek tiek pagerėjusi, tokių moksleivių yra kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.). Vis dėlto rūkančių mokinių skaičius lyginant su ankstesniu tyrimu yra šiek tiek išaugęs (2014 m. buvo 12,1 proc., dabar – 12,6 proc.), be to net 17,9 proc. mokinių pastarąjį mėnesį buvo rūkę elektronines cigaretes.

K. Staivė sako, kad pradėjus rūkyti, mesti nėra taip paprasta, to padaryti nepadeda jokia bauginanti statistika ar artimųjų prašymai, svarbi tik paties rūkančiojo valia ir noras. „Jeigu žmogus tikrai norės, tai kaip ir bet kurį kitą darbą darant, jis galės kalnus nuversti, bet per prievartą jo tikrai nepriversi. Ko gero, niekas nemetė dėl kitų įtakos“, – sako vaistininkė.

Apsisprendę atsikratyti įpročio rūkyti, pagalbos ir patarimų gali rasti vaistinėje. K. Staivė patikina – vaistininkai visada pasiruošę patarti ir padėti nepalūžti akimirkomis, kai norisi atsiimti pažadą. Pasak specialistės, ar sunku bus mesti rūkyti priklauso nuo to, kiek cigarečių žmogus iki tol surūkydavo per dieną.

Sugalvojus mesti staiga, o ne pamažu, gali kankinti abstinencija, prasidėti nerimas ar net širdies permušimai, todėl specialistai rekomenduoja mesti po truputį. Pasak K. Staivės, jeigu iki tol per dieną žmogus surūkydavo apie dešimt cigarečių, tai iš pradžių geriausia bandyti mažinti dozę iki penkių ir dar mažiau. Pagal įprastai per dieną surūkomų cigarečių kiekį, metant rūkyti parenkami ir nikotino pleistrai, kurie yra saugesni. Nikotino preparatai, priešingai, nei rūkalai, nekenkia kvėpavimo takams.

Nustojus rūkyti – ryškus sveikatos pagerėjimas

Nacionalinio vėžio instituto pulmonologė gydytoja Vaida Gedvilaitė sužinojusi, kad pacientai rūko, visada rekomenduoja atsikratyti šio žalingo įpročio, deja, ne visi ligoniai į patarimus reaguoja teigiamai. Tada į pagalbą ji pasitelkia faktus – informuoja žmogų, kad cigarečių rūkymas gali pažeisti kvėpavimo takus (nuo nosiaryklės iki bronchų). Deja, bet nuo rūkymo kenčia visas žmogaus organizmas.

„Esant deguonies trūkumui, pažeidžiami daugelis organų, didėja tikimybė susirgti vėžiu, tuberkulioze ir kitomis infekcinėmis ligomis.  Rūkymas tiesiogiai lemia 90–95 proc. visų plaučių vėžio atvejų“, – dėsto specialistė.

Kartais pakanka visada su savimi turėti kramtomos gumos ir pajutus norą užsirūkyti, pirmiausiai paimti jos.

Metus rūkyti gerėja plaučių funkcija, uoslės ir skonio jutimai sustiprėja, sumažėja (išnyksta) kosulys, dusulys. Dar daugiau, metus rūkyti miokardo infarkto ir insulto rizika per pirmuosius dvejus metus sumažėja net 50 proc.

„Pirmiausia žmonės turi suvokti patys, kokią žalą organizmui daro rūkymas ir turi norėti nustoti rūkyti. O būdų yra įvairiausių – nuo literatūros, psichoterapijos, akupunktūros iki medikametinės terapijos“, – vardija V. Gedvilaitė, ragindama nespręsti problemos vieniems.

Būdų mesti yra ne vienas

Jai pritaria ir Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė, pabrėždama, kad nors priklausomybė nuo nikotino – „sunki“, tačiau yra nemažai veiksmingų gydymo būdų, kurie padeda mesti rūkyti.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad psichoterapija ir farmakoterapija yra efektyvūs būdai gydant priklausomybę nuo nikotino. Iš psichoterpinių metodų geriausiai ištirtas teigiamas elgesio kognityvinės terapijos, dėmesingo įsisąmoninimo  bei motyvacinio interviu poveikis“, – kalba dr. G. Bulotienė.

Taip pat metimą rūkyti gali palengvinti atspausdintos savipagalbos priemonės, telefoninės  pagalbos linijos, automatinės teksto žinutės naudojant mobiliuosius prietaisus bei specializuotos internetinės programos. Naudingos literatūros galima rasti ir NVI vėžio informacijos ir komunikacijos skyriuje.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja priduria, kad gydant priklausomybę nuo nikotino yra įrodytas farmakoterapijos efektyvumas, kuris apima įvairias nikotino pakaitinės terapijos formas, taip pat bupropioną ir kai kuriuos kitus antidepresantus. „Gana naujas metodas, išbandytas šiai priklausomybei gydyti, yra transkranijinė magnetinė stimuliacija“, – pasakoja gydytoja psichiatrė.

G. Bulotienės teigimu, svarbu, kad pagalba mesti rūkyti būtų kuo labiau individualizuota, nes vieni  žmonės rūko, siekdami išvengti neigiamo rūkymo nutraukimo poveikio, o kitus rūkyti labiau skatina malonūs rūkymo aspektai. Mokslininkai nagrinėja gydymo individualizavimo būdus, pagrįstus svarbiais individualiais biologiniais skirtumais, įskaitant ir genetinius.

Žalingą įprotį pakeisti kitu?

Vaistininkė K. Staivė pritaria, kad daliai žmonių rūkymas yra tik priemonė, kuri padeda nusiraminti, todėl bandant atsikratyti šio žalingo įpročio ji rekomenduoja įsigyti lengvai raminančių preparatų, pavyzdžiui, valerijono, pasifloros čiulpiamų tablečių. Kartais pakanka visada su savimi turėti kramtomos gumos ir pajutus norą užsirūkyti, pirmiausiai paimti jos.

Reikėtų nusiteikti, kad pats sunkiausias laikas trunka dvi-tris savaites, tačiau K. Staivė įspėja, kad kai kurie palūžta ir vėliau. „Labai svarbu, kad tuo metu, kai bandome nerūkyti, nebūtume tarp rūkančių draugų, šiuo laikotarpiu jų reikėtų vengti. Taip pat užsirūkymą išprovokuoja ir alkoholio vartojimas“, – pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Kai kuriems rūkymas siejasi ir su tam tikrais ritualais. K. Staivė prisimena vieną savo klientę, kuri turėjo įprotį ryte išgerti kavos ir užsirūkyti pirmą cigaretę, todėl ji nusprendė nustoti gerti kavą,  o taip praėjo ir noras rūkyti rytinę cigaretę. „Reikia apmąstyti, kada mums atsiranda noras rūkyti ir vengti tų situacijų ar šį žalingą įprotį skatinančių žmonių. Žinoma, įtakos turi ir stresas, įtampa, nes mes dažnai raminančiai įsivaizduojame rūkymą“, – sako K. Staivė. Vis dėlto neteisinga galvoti, kad nikotinas ramina, pasak vaistininkės, priešingai, jis veikia stimuliuojančiai, o raminančiai tikriausiai veikia tik pats kvėpavimo procesas.

Žingsnis po žingsnio

Vaistininkė pataria metant rūkyti nesitikėti lengvo rezultato ir nesibaiminti, jeigu pradžioje kasdien vis dar surūkysite po vieną ar dvi cigaretes – tai nėra pralaimėjimas. „Labai reikalinga stipri valia, todėl užsibrėžus tikslą, reikia jo ir siekti“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė.

Taip pat svarbu nusiteikti, kad metus rūkyti, gali tekti priaugti svorio. K. Staivė patikina, kad dauguma žmonių priauga 2–5 kilogramus, nes poreikį užsirūkyti kai kurie žmonės ima slopinti skanėstais.

Vaistininkė neatmeta ir to, kad naudingas gali būti paprasčiausias savo tikslų išdavimas artimiesiems. „Kartais verta apie tai pasakyti draugams ir pasidalinti feisbuke, nes tikrai nelabai smagu, kai sau kažką viešai pasižadi ir paskui neištesi duoto žodžio“, – dar vieną motyvuojančią priemonę su šypsena atskleidžia specialistė.