CV mados: kodėl „neformatas“ tinka ne į visas pozicijas?

Reklama

Spartus gyvenimo ritmas bei įnirtinga kova dėl svajonių darbo diktuoja ir besikeičiančias gyvenimo aprašymų (CV) formų bei turinio tendencijas. Jeigu prieš 5-10 metų didžioji dauguma CV buvo rengiami pagal „Europass“ formatą, tai šiandien, personalo atrankos specialistų teigimu, kandidatai siekia save „parduoti“ ieškodami kur kas inovatyvesnių, nestandartinių formatų.   

„Jei po CV išsiuntimo nesulaukiama nei skambučio, nei laiško – aiškus signalas, kad gyvenimo aprašymas nepasiekė tikslo, ir darbdavys neįžvelgė potencialo. Siekiant parduoti savo gebėjimus, reiktų į darbinę patirtį pažvelgti darbdavio akimis ir visiems darbdaviams nesiųsti to paties varianto. Būtina kalbėti konkrečiai, aiškiai ir suprantamai, vengti ilgų prisistatymo rašinėlių, šabloniškumo ir ieškoti naujų formų. Be to, vis garsiau kalbama apie tai, kad ieškant darbo tradicinis gyvenimo aprašymas apskritai yra pasenusi forma“, – sako bendrovės „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, darbo paieškos klausimais konsultuojanti jau daugiau nei 10 metų.

„Neformatas“: į visas darbo pozicijas?

„LinkedIn“ ar „Prezi“ internetinės platformos pastaruoju metu yra vieni populiariausių, plačiai naudojamų gyvenimo aprašymo formatų, kur informaciją apie save galima apibendrinti ir struktūrizuoti, pasakojant nuoseklią istoriją. Šiomis platformomis naudotis itin patogu, nes savo gyvenimo aprašymą darbdaviui galima pateikti vienu pelės spustelėjimu. 

„Gyvenimo aprašymai nuo trijų ar keturių puslapių traukiasi iki vieno puslapio, pasitelkiamas vaizdinis formatas, grafiniai elementai, infografikai, unikalios saviraiškos priemonės, nebijoma parodyti save ir per vaizdinę medžiagą. Esame sulaukę ir CV „Excel“ programoje arba visiškai vizualių variantų, pateiktų vaizdo filmuke. Be abejonės, tokie CV tikrai atkreipia dėmesį, užkabina, bet nebūtinai pasiekia tikslą. Viskas galų gale vis tiek priklauso nuo kandidato kompetencijų, darbo pozicijai keliamų reikalavimų, darbdavio lūkesčių“, – sako R. Karavaitienė.

Dažniausiai nestandartinius sprendimus pasitelkia žmonės, pretenduojantys į pozicijas, susijusias su kūryba, verslu ar technologijomis.  Kuo darbo pozicija žemesnė, tuo CV savo forma ir pateikimu būna paprastesni, ne tokie kūrybiški. Darbo rinkos specialistė atkreipia dėmesį, kad pretenduojant į statybininko, pardavėjo-konsultanto ar inžinerinės srities pozicijas, svarbiausia, kad gyvenimo aprašymai būtų pateikiami tvarkingai, o formatas didelės reikšmės nedaro.

Reklama

Svarbiausia konkretumas, aktualumas ir pasiekimai

Nepriklausomai nuo to į kokią poziciją norima įsidarbinti, svarbu, kad darbdavys gyvenimo aprašyme rastų tą informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su konkrečia darbo pozicija. 

„Be to, darbdaviams svarbu žinoti aktualiausią informaciją – paskutinių trejų metų patirtį, o ne tai, kas nuveikta per 20-ies metų karjerą. Deja, šiandien nemaža dalis žmonių savo gyvenimo aprašymuose pateikia daug nereikalingos, antrinės, specialistų gebėjimų neatspindinčios informacijos. Norint save „parduoti“, reiktų gerai įsiskaityti į darbo skelbimą ir ten nurodytus reikalavimus bei atsakomybes. Tai yra tarsi raktinių žodžių rinkinys, kuris turėtų atsispindėti ir darbinėje patirtyje. Tuo tarpu nesusijusi darbo patirtis turėtų būti aprašoma kur kas glausčiau“, – sako R. Karavaitienė.

Dar viena dažna priežastis, kodėl žmonės nesulaukia kvietimo į darbo pokalbį, kai gyvenimo aprašymuose stinga konkretumo, tikslumo ir aiškumo. Darbo paieškos klausimais konsultuojanti R. Karavaitienė sako, kad reiktų vengti tokių abstrakčių pasakymų kaip: organizavau darbus, užsiėmiau kūryba, vykdžiau projektus. 

Anot darbo rinkos specialistės, kuriant CV svariausia nuosekliai sudėlioti akcentus. Nebūtina būti mokslininku ar išradėju, užtenka nurodyti asmeninio tobulėjimo pasiekimus, įgytas naujas kompetencijas ar įgyvendintus projektus. Darbdaviui visa tai padės susidaryti aiškesnį vaizdą, ar žmogus yra motyvuotas, o gal tik aklai vykdo pavestas užduotis. 

Ji pažymi, kad norėdami kuo geriau aprašyti savo gebėjimus, darbinę patirtį, nemažai kas kreipiasi ir į profesionalus, karjeros konsultantus. Šiandien visoje šalyje galima rasti įvairaus pobūdžio užsiėmimų, tarp kurių ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojami nemokami mokymai, skirti didinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Juose tiek ieškantys darbo, tiek norintys pakeisti darbą, gali surasti naudingų patarimų ir padidinti savo galimybes. 

Reklama

Mokymuose – kaip patraukti darbdavio akį

Praktiniais patarimais, kaip pristatyti save originaliai, kaip kurti ir redaguoti nuotraukas ir vaizdo įrašus, kaip parengti profesionalų gyvenimo aprašymą, kuris patrauktų darbdavio dėmesį dalijamasi šalies viešosiose bibliotekose šiuo metu vykstančiuose nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose. „Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė pasakoja, kad mokymai apie CV rengimą susilaukia ne mažo ieškančių darbo susidomėjimo.

„Galimybę atrasti savo lūkesčius atitinkantį darbą mažiausiai kelis kartus padidiname, kai darbo paieškoms imame naudoti skaitmeninius įrankius. Žinios kur ir kaip naudotis įvairiomis įdarbinimo platformomis, suvedančiomis darbuotojus ir darbdavius, ar įvairios savęs pristatymo priemonės suteikia didesnę pasirinkimo laisvę ir pasitikėjimą savimi. Nemokamuose praktiniuose skaitmeninio raštingumo mokymuose viešosiose bibliotekose mes skatiname žmones drąsiai klausti ir ugdyti savo gebėjimus. Juk geriausia, kai į realią žmogaus situaciją žvelgia patirties turintis specialistas ir gali nuoširdžiai patarti, kaip parengti gyvenimo aprašymą, paredaguoti nuotrauką, sukurti vaizdo filmuką ar animuotą gyvenimo aprašymą“, – sako J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Projekto organizatorių duomenimis, nemokamuose mokymuose bibliotekose apsilankė daugiau kaip 25 tūkst. žmonių, iš kurių 15 proc. ieškančių darbo. 

Nebekelia nuotraukų, nenurodo amžiaus

Viena paskutiniųjų tendencijų – gyvenimo aprašyme nenurodomas amžius, lytis ir pilietybė, o kai kuriose pasaulio šalyse net kandidato vardas. Specialistai pastebi, kad darbdaviai pradeda suvokti, kad į darbą žmonės turėtų būti priimami ne pagal išvaizdą, amžių, lytį ar pilietybę, o pagal įgytas žinias ir kompetencijas. 

Reklama

„Šiandien diskriminuojamos jaučiasi kone visos amžiaus grupės. Vienų nepriima, nes yra „per jauni“, kitų, kad „dar neturi vaikų“, paskui kai „jau turi vaikų“, o dar kiti – „jau per seni“. Lietuvoje „per senais“ laikomi vos 40-ies sulaukę žmonės, todėl jau kuris laikas raginame į CV nekelti savo nuotraukos, nenurodyti gimimo datos. Štai užsienio šalyje kai kurie nenurodo ir vardo bei pavardės, nes pagal tai darbdaviai gali nuspėti pilietybę ir nepriimti į darbą“, – R. Karavaitienė.

Darbo rinkos specialistės teigimu, jeigu dominanti darbo pozicija nėra tiesiogiai susijusi su klientų aptarnavimu, rekomenduojama vengti į gyvenimo aprašymą kelti savo nuotrauką. Kad ir kokie profesionalūs darbdaviai būtų, iš nuotraukos jie gali susidaryti išankstinę nuomonę bei užkirsti kelią tolimesniam įsidarbinimo procesui.