L.Lekavičiaus lyderystė neigia nusistovėjusius stereotipus

Kai Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje susidurdavo su sunkumais ir lemiamu metu kažkam reikėdavo imtis iniciatyvos, pastaraisiais metais akys krypdavo į Brandoną Daviesą, Keviną Pangosą, dar anksčiau – Justiną Dentmoną, Jamesą Andersoną, Marko Popovičių ar Marcusą Browną.

Tai būdavo klasikinis scenarijus, kai lyderystės imdavosi legionieriai, kurie dažniausiai ir būdavo komandos lyderiais, kadangi dėl to ir būdavo įsigyjami. Ramūnas Butautas nė kiek nedvejojo, kam 2010 metų sausio 14-ąją braižė lemiamą derinį tam, kad žalgiriečiai patektų į kitą etapą – kamuolys buvo patikėtas M.Brownui ir veteranas tolimu metimu sulig sirena išvedė ekipą į „Top 16“ varžybas.

2014 metais „Žalgirio“ arenoje sirgaliai negalėjo patikėti, kad jų mylima komanda pirmą kartą žais Europos taurės kovose, kai Sasario „Banco di Sardegna“ pirmavo, bet J.Andersonas ant savo pečių ištraukė kauniečius, įskaitant ir pergalingu tapusį dvitaškį su pražanga, kuris leido žalgiriečiams žaisti „Top 16“ etape.

REKLAMA

Apskritai buvome tarsi įpratę, kad Lietuvos klubai lemiamais momentais 2 atvejais iš 3 nesugebėdavo išplėšti pergalės. Bet šį stereotipą keičia „Žalgiris“ su Šarūnu Jasikevičiumi priešakyje. Keičiasi ir stereotipas, kad komandą sunkiais momentais gali traukti legionieriai, kadangi vis atsiranda lietuvių su lyderyste ir tvirtais charakteriais – tokie kaip Marius Grigonis ar Lukas Lekavičius.